Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-1856,
priimtas 2000 m. liepos 17 d.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GINKLUOTOS GYNYBOS
IR PASIPRIEŠINIMO AGRESIJAI ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas įtvirtina Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo
agresijai principus bei pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Agresija - ginkluotos jėgos panaudojimas ar grasinimas panaudoti ją prieš Lietuvos
Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę.
2. Ginkluotosios pajėgos - Lietuvos kariuomenė ir ginkluotos gynybos nuo agresijos metu
priskirtos kitos ginkluotosios pajėgos: pasienio policija bei kiti specializuoti
policijos daliniai, koviniai Lietuvos šaulių sąjungos būriai, taip pat kiti koviniai
piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo
(partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei.
3. Užsienio valstybės ginkluotosios pajėgos - užsienio valstybės organizuotos
ginkluotosios pajėgos, grupės ir daliniai (kariniai vienetai), kuriems vadovauja asmuo,
atsakingas šiai valstybei už savo pavaldinių veiksmus.
4. Okupacija - Lietuvos Respublikos teritorijos ar jos dalies užėmimas ir kontrolė,
vykdomi užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų.
5. Pilietinis pasipriešinimas - Lietuvos Respublikos piliečių ir jų savaveiksmių
darinių veikla priešinantis agresijai ir okupacijai.
6. Valstybės gynybos civilinė ir karinė vadovybė - pagal Lietuvos Respublikos
Konstituciją ir įstatymus išrinkti arba paskirti civiliai bei kariniai pareigūnai,
turintys įgaliojimus vadovauti ginkluotųjų pajėgų karinėms operacijoms ir kitiems
gynybos veiksmams: Respublikos Prezidentas, krašto apsaugos ministras, ginkluotųjų
pajėgų (kariuomenės) vadas, lauko (sausumos) pajėgų vadas, kitų reguliariųjų
pajėgų rūšių vadai ir Savanorių pajėgų vadas.
7. Tautos pasipriešinimo vadovybė - dėl agresijos ar okupacijos
negalint veikti pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją sudarytoms valstybės valdžios
institucijoms ir valstybės gynybos civilinei ir karinei vadovybei bei jos paskirtiems
pareigūnams, besipriešinančios Tautos atstovų sudaryta
institucija (institucijos), įgaliota vadovauti Tautos pasipriešinimui, remiantis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatomis, taip pat šios institucijos
(institucijų) įgaliota ginkluotųjų pajėgų vadovybė.
3 straipsnis. Ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai teisiniai pagrindai
Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir
pasipriešinimo agresijai teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija,
Nacionalinio saugumo pagrindų, šis ir kiti įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos
tarptautinės sutartys ir visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos,
įtvirtinančios neatimamą kiekvienos valstybės teisę į individualią ar kolektyvinę
savigyną nuo ginkluoto užpuolimo.
4 straipsnis. Pasirengimas ginkluotai gynybai ir pasiprieinimui agresijai
1. Pasirengimą ginkluotai gynybai ir
pasipriešinimui agresijai reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės
aktai.
2. Pasirengimui ginkluotai gynybai ir pasiprieinimui agresijai vadovauja
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas,
ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal teisės aktų nustatytą
kompetenciją.
5 straipsnis. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai pradžia
1. Ginkluotos gynybos ir
pasipriešinimo agresijai veiksmai prasideda nuo pat agresijos akto pradžios.
2. Agresijos aktu laikomi šie užsienio valstybių veiksmai, keliantys rimtą grėsmę
Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei:
1) užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Lietuvos Respublikos
teritoriją arba jos užpuolimas, taip pat bet kokia Lietuvos Respublikos teritorijos arba
jos dalies karinė okupacija, kuri yra tokio įsiveržimo ar užpuolimo rezultatas, kad ir
kiek laiko ji truktų,
arba Lietuvos Respublikos teritorijos ar jos dalies aneksija, panaudojant ginkluotą
jėgą ar grasinant ja;
2) užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijos
bombardavimas arba bet kokio kito ginklo panaudojimas prieš Lietuvos Respublikos
teritoriją;
3) Lietuvos Respublikos jūrų uostų ar krantų blokada, taip pat jos sausumos
teritorijos ar oro erdvės blokada;
4) Lietuvos Respublikos sausumos, jūrų arba oro ginkluotųjų pajėgų užpuolimas,
vykdomas užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų;
5) pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą
leidimą Lietuvos Respublikos teritorijoje laikinai esančių ar judančių per ją
tranzitu užsienio valstybės ginkluotųjų pajėgų panaudojimas, pažeidžiant Lietuvos
Respublikos nustatytas sąlygas;
6) užsienio valstybės veiksmai, leidžiantys trečiajai valstybei naudotis savo
teritorija agresijos aktui prieš Lietuvos Respubliką vykdyti;
7) užsienio valstybės veiksmai - rėmimas, siuntimas ar leidimas siųsti ginkluotas
gaujas, grupes ir nereguliarias pajėgas arba samdinius, kurie vykdo ginkluotas operacijas
prieš Lietuvos Respubliką, jeigu šios operacijos yra pakankamai rimto pobūdžio, kad
prilygtų šio straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose išvardytiems agresijos aktams, - taip pat užsienio valstybės
dalyvavimas šiose operacijose.
3. Agresijos aktais taip pat laikomi šio straipsnio 2 dalyje neišvardyti užsienio
valstybių veiksmai, keliantys rimtą grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui,
teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei, taip pat aktai, kuriuos Jungtinių
Tautų Saugumo Organizacijos Taryba pripažino agresija pagal Jungtinių Tautų
Organizacijos Įstatus.
4. Agresija nelaikomas Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų, esančių užsienyje,
užpuolimas, nekeliantis rimtos grėsmės Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos
vientisumui ar politinei nepriklausomybei. Agresija taip pat nelaikomi vietinio pobūdžio
ginkluoti incidentai ir valstybės sienos pažeidimai, pagal savo pobūdį neprilygstantys
šio straipsnio 2
dalyje išvardytiems agresijos aktams. Pasienio policijos ir kariuomenės reagavimo į
šiuos incidentus bei pažeidimus tvarką nustato kiti teisės aktai.
6 straipsnis. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai privalomumas,
visuotinumas ir besąly
gikumas
1. Agresijos atveju Lietuvos Respublika privalo
būti ginama ginklu. Pagal Konstituciją ir įstatymus valstybės institucijos,
ginkluotosios pajėgos bei kiekvienas pilietis privalo ginti Lietuvos nepriklausomybę,
jos teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
2. Agresijos atveju Lietuvos Respublikos gynyba ir pasipriešinimas agresoriui yra
visuotinis. Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką
ginklu gina valstybės ginkluotosios pajėgos, gynybai panaudojami visi krašto
ištekliai, Tauta ir kiekvienas pilietis priešinasi visais įmanomais būdais,
neuždraustais visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų.
3. Agresijos atveju Lietuvos Respublikos ginkluota gynyba yra besąlyginė. Ji negali
būti saistoma agresijos masto ir jokių kitų sąlygų. Niekas negali varžyti Tautos ir
kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui ar okupantui. Lietuva ginasi ir
priešinasi agresijai, nelaukdama, kol bus suteikta tarptautinė pagalba.
7 straipsnis. Tarptautinė pagalba ginkluotai
gynybai ir
pasipriešinimui agresijai
Įgyvendindama teisę į kolektyvinę savigyną nuo
ginkluoto užpuolimo, agresijos atveju Lietuvos Respublika prašo NATO ir jos narių
pagalbos gynybai, taip pat kitokios tarptautinės pagalbos.
8 straipsnis. Jungtinių Tautų
Organizacijos Saugumo Tarybos
informavimas apie savigynos priemones
Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 51
straipsnį Lietuvos Respublika nedelsdama informuoja Jungtinių Tautų Organizacijos
Saugumo Tarybą apie priemones, kurių ėmėsi įgyvendindama teisę į individualią ar
kolektyvinę savigyną nuo ginkluoto užpuolimo.
9 straipsnis. Vadovavimas ginkluotai gynybai ir pasiprieinimui agresijai
1. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai
veiksmams vadovauja laisvai ir teisėtai veikianti valstybės gynybos civilinė ir karinė
vadovybė, o jeigu ji negali veikti, - Tautos pasipriešinimo vadovybė.
2. Agresijos atveju jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali priimti sprendimo
arba duoti įsakymo, draudžiančio gintis nuo agresijos. Toks sprendimas ar įsakymas yra
niekinis ir neturi būti vykdomas.
3. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos
vientisumui, Respublikos Prezidentas arba pagal Konstituciją ir įstatymus operacinio
vadovavimo ginkluotosioms pajėgoms grandinėje jį pavaduojantis Seimo Pirmininkas
Konstitucijos 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nedelsdamas priima sprendimą dėl
gynybos nuo ginkluotos agresijos ir teikia jį tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui.
Nedelsiant negavusi sprendimo dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos,
valstybės gynybos civilinė ir karinė vadovybė įstatymų nustatyta tvarka duoda
užduotis ginkluotosioms pajėgoms atlikti gynybos operacijas ir kitokius veiksmus.
Kariuomenės ir kitų ginkluotųjų pajėgų vienetų vadai nedelsdami veikia pagal iš
anksto parengtus planus agresijai atremti.
4. Jeigu agresijos atveju pareigūnas negali laisvai vykdyti valstybės gynimo pareigų ar
funkcijų, taip pat perduoti įsakymų pagal operacinio vadovavimo gynybos veiksmams
grandinę, žemesniosios grandies pareigūnai gynybos funkcijas vykdo savarankiškai.
Netekę ryšio su aukštesniaisiais pareigūnais, žemesniosios grandies pareigūnai taip
pat turi teisę savarankiškai vykdyti gynybos funkcijas. Tokiais atvejais šių
pareigūnų ar vadų įsakymai ir veiksmai laikomi teisėtais.
5. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai metu taikomas karo padėties teisinis
režimas, nepaisant to, ar karo padėtis Konstitucijos ir Karo padėties įstatymo
nustatyta tvarka buvo įvesta.
10 straipsnis. Valdžia priešo okupuotoje teritor
ijoje
1. Priešo okupuotoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje galioja tik Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, taip pat
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Okupavusios valstybės įstatymai negalioja
ir neprivalomi vykdyti.
2. Priešo okupuotoje Lietuvos Respublikos teritorijoje okupavusios valstybės valdžia ir
okupacinė administracija yra neteisėtos. Okupacinės administracijos teisės aktai ir
įsakymai Lietuvos Respublikos piliečių ir gyventojų neįpareigoja.
3. Teisėta valdžia priešo okupuotoje teritorijoje laikoma pagal Lietuvos Respublikos
Konstituciją sudarytos valstybės valdžios institucijos, valstybės gynybos civilinė ir
karinė vadovybė bei jos paskirti pareigūnai, o jiems negalint veikti, - Tautos
pasipriešinimo vadovybė ir jos paskirti pareigūnai.
4. Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant priešo okupuotą teritoriją,
teisingumą vykdo tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka
sudaryti teismai. Jiems negalint veikti, teisingumą vykdo Tautos pasipriešinimo
vadovybės sudaryti karo lauko teismai. Teismų veiklos ir proceso ypatybes ginkluotos
gynybos ir pasipriešinimo agresijai metu nustato Karo padėties įstatymas.
5. Priešo okupuotoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančios vietos savivaldos
institucijos, taip pat šioje teritorijoje savo funkcijas atliekantys policijos ir kiti
valstybės bei savivaldos pareigūnai ir tarnautojai, nepriskirti ginkluotosioms
pajėgoms, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės gynybos civilinės ir karinės
vadovybės įsakymus bei nurodymus, o jai negalint veikti, - Tautos
pasipriešinimo vadovybės įsakymus bei nurodymus.
6. Priešo okupuotoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vietos savivaldos institucijos
savo veiklą nutraukia, jeigu jos negali atlikti savo funkcijų, įtvirtintų Lietuvos
Respublikos įstatymuose, arba yra verčiamos padėti okupavusiai valstybei kovoti su
Lietuvos Respublikos ginkluotosiomis pajėgomis ar pilietiniu pasipriešinimu agresijai,
taip pat talkinti okupacinei administracijai taikant priemones, kurių tikslas - išnaudoti okupuotos teritorijos gyventojus karo tikslams ir karo
įrengimų apsaugai.
7. Nepriskirti ginkluotosioms pajėgoms policijos, civilinės saugos, priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo institucijų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos
Teisingumo ministerijos pareigūnai priešo okupuotoje Lietuvos Respublikos teritorijoje
toliau atlieka savo funkcijas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos įstatymuose. Šie
pareigūnai privalo nutraukti savo veiklą, jeigu jie yra okupacinės administracijos
verčiami padėti kovoti su Lietuvos Respublikos ginkluotosiomis
pajėgomis ar pilietiniu pasipriešinimu agresijai, dalyvauti veiksmuose prieš ginkluotos
gynybos ir pasipriešinimo agresijai dalyvius arba talkinti okupacinei administracijai
taikant priemones, kurių tikslas - išnaudoti okupuotos teritorijos gyventojus karo
tikslams ir karo įrengimų apsaugai.
11 straipsnis. Draudimas kolaboruoti
Visiems Lietuvos Respublikos piliečiams draudžiama
kolaboruoti su priešu ar jo įsteigta administracija. Kolaboravimu nusikaltę asmenys
traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
12 straipsnis. Pilietinis pasiprieinimas
1. Lietuvos Respublikos ginkluotosios pajėgos ir
piliečiai gali priešintis agresijai visomis prieinamomis ir visuotinai pripažintų
tarptautinės teisės normų neuždraustomis formomis: karine gynyba, partizaniniais
veiksmais, civilių piliečių nepaklusnumu ir kitais būdais. Nuo pat agresijos ar
okupacijos pradžios Lietuvos Respublikos piliečių nepaklusnumo ir pilietinio
pasipriešinimo, taip
pat jų ginkluoto pasipriešinimo agresoriui ar okupantui veiksmai yra teisėti.
2. Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti asmenys, esantys okupuotoje Lietuvos
Respublikos teritorijos dalyje, privalo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis
nebendradarbiauti su okupacine administracija ir jai nepadėti. Draudimas bendradarbiauti
su okupacine administracija netaikomas, kai tokio bendradarbiavimo reikia gelbstint
okupuotos teritorijos gyventojų sveikatą ar gyvybę, patenkinant būtiniausius jų
gyvybinius poreikius, suteikiant pagalbą sužeistiesiems ir
ligoniams, priešo paimtiems karo belaisviams ar įkalintiems asmenims.
13 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų laikymasis
Ginkluotos gynybos ir pilietinio pasipriešinimo dalyviai privalo laikytis
visuotinai pripažintų tarptautinės
humanitarinės teisės normų.
14 straipsnis. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai pabaiga
Ginkluota gynyba ir pasipriešinimas agresijai
baigiasi, atrėmus agresiją ir jai pasibaigus. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo
agresijai pabaigą konstatuoja teisėtai ir laisvai veikianti valstybės gynybos civilinė
ir karinė vadovybė, o jai negalint veikti, - laisvai veikianti Tautos pasipriešinimo
vadovybė.
15 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
Atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
16 straipsnis. Reikalavimas atlyginti agresijos padarytą žalą
Vadovaudamasi valstybių atsakomybę reglamentuojančiomis visuotinai pripažintomis
tarptautinės teisės normomis, Lietuvos Respublika reikalauja, kad atsakinga už
agresiją valstybė (valstybės) atlygintų Lietuvos valstybei, jos piliečiams ir
gyventojams agresijos padarytą žalą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS