PATVIRTINTA
Lietuvos šaulių sąjungos vado
plk. ltn. J.Širvinsko
2001 m. xx mėn. xx dienos įsakymu nr.: xx

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS
KAUNO APSKRITIES VYTAUTO DIDŽIOJO ŠAULIŲ 2-OJI RINKTINĖ
JONAVOS ŠAULIŲ 11-OJI KUOPA

ĮSTATAI

BENDROJI DALIS

1. Šie įstatai reglamentuoja Lietuvos šaulių sąjungos (toliau vadinama - Sąjunga) Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2–osios rinktinės Jonavos šaulių 11-osios kuopos veiklą, narystę, struktūrą, valdymą, steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo bei vidaus tvarką.
2. Jonavos šaulių 11-oji kuopa (toliau vadinama - kuopa) yra suformuotas Sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2–osios rinktinės (toliau vadinama - rinktinė) padalinys. Ją sudaro Jonavoje ir aplinkinėse gyvenvietėse suformuoti šaulių būriai, skyriai, grandys.
3. Kuopai vadovauja kuopos vadas, kurį rinktinės vado teikimu skiria Sąjungos vadas. Kuopos vadas pavaldus rinktinės vadui. Jis yra kuopos padalinių ir šaulių tiesioginis viršininkas.
4. Kuopos vado teikimu rinktinės vadas skiria kuopos vado pavaduotoją, kuris pavaldus kuopos vadui. Kuopos vado pavaduotojo funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Sąjungos vado patvirtinti pareiginiai nuostatai.
5. Kuopos vado funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Sąjungos statutas.
6. Kuopą steigiama, reorganizuojama ir likviduojama Sąjungos vado įsakymu. Kuopos padaliniai (būriai, skyriai, grandys) steigiami, reorganizuojami bei likviduojami rinktinės vado įsakymu.
7. Kuopos įstatus tvirtina Sąjungos vadas. Kuopos struktūrą, suderinęs su Sąjungos vadu, tvirtina rinktinės vadas.
8. Kuopa savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų, Šaulių sąjungos ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Sąjungos statutu, veiklos programa, šiais įstatais ir kitais teisės aktais, Sąjungos bei rinktinės vado įsakymais.
9. Sąjungos centro valdybos posėdžio nutarimu kuopai gali būti leista įgyti juridinio asmens teises. Šiuo atveju, kuopos vadas suderina su rinktinės vadu ir teikia Centro valdybai motyvuotą prašymą dėl leidimo kuopai įgyti juridinio asmens teises.
10. Kuopa yra ne pelno organizacija. Jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas.
11. Kuopa už savo prievoles atsako visu jai priklausančiu turtu įstatymų nustatyta tvarka. Kuopa neatsako už savo narių prievoles, o nariai neatsako už kuopos prievoles.
12. Kuopa turi vadavietę (vasario 16-osios 3, LT-5000 Jonava) ir Sąjungos vado patvirtintą 11 numerį. Sąjungos vado įsakymu jai gali būti suteiktas vardas, dėl kurio sprendimą priima kuopos šaulių susirinkimas.
13. Kuopa savo reikmėms naudoja Šaulių vėliavą.
Šaulių vėliava yra Sąjungos simbolis, skirta naudoti per šventes, minint valstybines šventes ir reikšmingas istorines datas, kultūriniuose ir sporto renginiuose, stovyklavietėse.
14. Šaulių vėliava keliama prie kuopos vadavietės.
15. Šaulių vėliavos naudojimą kuopos reikmėms nustato Sąjungos vado patvirtinti Šaulių sąjungos vėliavų nuostatai.

2. KUOPOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

1. Nustatytoje veikimo teritorijoje kuopa vykdo Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu ir statutu pavestus Sąjungai uždavinius:
1) rengiasi pilietinei savigynai ir ginkluotai krašto gynybai;
2) ugdo pilietiškumą, pagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir pasitikėjimą nacionaliniais institutais;
3) teikia pagalbą policijai palaikant viešąją tvarką ir kovojant su nusikalstamumu, valstybės sienų apsaugos tarnybai - stiprinant valstybės sienų apsaugą, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms - atliekant gelbėjimo darbus bei likviduojant ekstremalių įvykių sukeltus padarinius;
4) puoselėja etninę tautos kultūrą;
5) rengia piliečius visuotiniam pilietiniam ir ginkluotam pasipriešinimui karo grėsmės bei okupacijos atveju;
2. Kuopa, vykdydama jai pavestus uždavinius:
1) organizuoja rikiuotės šaulių kovinį rengimą, užtikrina jų, kaip aktyviojo rezervo karių, dalyvavimą bendruose su kariuomene mokymuose ir pratybose;
2) iš ne rikiuotės šaulių, kurie pagal fizinės ir psichinės sveikatos būklę bei fizinį pasirengimą pripažįstami tinkamais, formuoja padalinius ir rengia juos pagalbinėms teritorinės gynybos užduotims vykdyti;
3) pagal Sąjungos vado patvirtintas programas moko jaunuosius šaulius, rengia juos karo tarnybai;
4) pagal Sąjungos vado patvirtintas taisykles tvarko asmenų priėmimo į Sąjungą ir pašalinimo iš jos bei įskaitos dokumentus;
5) nustatyta tvarka steigia šaulių meno kolektyvus, sporto klubus;
6) organizuoja veiklą šaulių fiziniam pasirengimui gerinti, kovinei dvasiai ugdyti,;
7) organizuoja įvairią kultūrinę ir švietėjišką veiklą;
8) kaupia informaciją apie kuopą ir jos veiklą;
9) rūpinasi kuopos šaulių skaičiaus plėtimu, Sąjungos teigiamo įvaizdžio formavimu;
10) organizuoja šaulių šventes bei dalyvauja, kai rengiamos valstybinės, tautinės šventės;
11) sudaro bendradarbiavimo sutartis su miesto (rajono) policijos komisariatais, valstybės sienų apsaugos tarnybos teritoriniais padaliniais, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijomis, vykdo sutartyse numatytas užduotis;
12) ugdo tautinę jaunimo savimonę; 

3. KUOPOS TEISĖS IR PAREIGOS

1. Kuopa turi teisę:
1) nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti Sąjungos tikslus ir uždavinius;
2) organizuoti susirinkimus, įvairias eitynes, procesijas, kitokius taikius beginklius masinius renginius;
3) pirkti ir kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti;
4) gauti lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių organizacijų, fondų bei asmenų;
5) užmegzti ryšius ir bendradarbiauti su panašia veikla užsiimančiomis organizacijomis;
6) organizuoti kultūrinius renginius;
7) organizuoti ir vykdyti šaulių kovinį rengimą.
2. Kuopa privalo:
1) vykdyti Sąjungos narių renkamų stojamojo ir nario mokesčių bei turimų materialinių vertybių apskaitą;
2) kuopos lėšas ir turtą naudoti LR įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir Sąjungos centro valdybos nustatyta tvarka;
3) kuopos lėšas naudoti pagal sudarytą ir kuopos šaulių susirinkimo patvirtintą metų sąmatą;
4) tvarkyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę - buhalterinę ir statistinę informaciją rinktinės vadui;
5) rinkti Sąjungos nario stojamąjį mokestį ir mėnesinį nario mokestį.
3. Kuopa gali turėti kitų teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos ir kitiems įstatymams, Vyriausybės nutarimams, Sąjungos statutui, šiems įstatams ir kitiems teisės aktams, Sąjungos veiklą bei vidaus tvarką ir drausmę reglamentuojantiems dokumentams.

4. SĄJUNGOS NARIAI
Bendroji dalis

1. Sąjungos nariai vadinami šauliais. Jie skirstomi į jaunuosius, rikiuotės, ne rikiuotės ir garbės šaulius.
2. Šauliais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
3. Šauliais negali būti asmenys:
1) jaunesni kaip 12 metų;
2) kuriems teismine tvarka apribotas veiksnumas;
3) dalyvavę veikloje, nukreiptoje prieš Lietuvos valstybę;
4) teisti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu teistumas nėra išnykęs įstatymų nustatyta tvarka;
5) tarnavę krašto apsaugos, vidaus reikalų arba valstybės saugumo sistemose ir atleisti iš šių tarnybų už statutų ar etikos pažeidimus.

Sąjungos narių priėmimas ir atleidimas

4. Lietuvos Respublikos pilietis, norintis tapti šauliu, artimiausios pagal gyvenamąją vietą kuopos vadui pateikia:
1) 12 - 16 metų amžiaus jaunuoliai - gimimo liudijimą, o nuo 16 metų - Lietuvos piliečio pasą;
2) dokumentą apie karo prievolę (jaunieji šauliai nuo 17 metų). Piliečiams, neįsirašiusiems į karinę apskaitą, bandomojo laikotarpio metu skiriamas 1 mėn. terminas, per kurį jie turi įsirašyti į karinę apskaitą ir pateikti kuopos vadui tai paliudijantį dokumentą.
3) nustatytosios formos prašymą su dviem rekomendacijomis, kurias gali rašyti šauliai, organizacijos nariais esantys ne mažiau kaip 2 metus. Kuopos vadas turi teisę patikrinti rekomendacijų autentiškumą. Jaunieji šauliai vietoje rekomendacijos parteikia raštišką tėvų arba globėjų sutikimą.
4) asmens duomenų anketą.
5) tris nuotraukas (3x4) - asmens bylai, įskaitos kortelei ir pažymėjimui.
5. Vadas, nustatęs, kad pagal pateiktus dokumentus pilietis gali būti Sąjungos nariu, įregistruoja asmens prašymą Šaulių registracijos žurnale bei nustato asmeniui bandomojo laikotarpio trukmę (nuo 3 iki 6 mėn.), nurodydamas ją asmens prašyme.
6. Per bandomąjį laikotarpį:
6.1. kuopos vadas ar jo įgaliotas asmuo:
1) patikrina pateiktos anketos duomenis, ar užpildytos visos asmens bylos skiltys.
2) užpildo ir išsiunčia rinktinės štabui reikalavimą Vidaus reikalų ministerijai dėl piliečio teistumo. Užklausimai VRM dėl jaunųjų šaulių nesiunčiami.
3) Užklausimai VRM dėl ne rikiuotės šaulių siunčiami ir tais atvejais, kada šaulys:
a)   skiriamas vykdyti ginkluotą objektų apsaugą;
b)   skiriamas vykdyti pagalbines teritorinės gynybos užduotis;
c)   skiriamas vykdyti bendras su policija užduotis;
d)   teikiamas apdovanoti Lietuvos valstybės, krašto apsaugos sistemos ir kitų valstybinių tarnybų bei Sąjungos apdovanojimais;
e)   teikiamas apdovanoti Sąjungos vado vardiniu ginklu;
f)   prašo išduoti leidimą laikyti ginklą ir šaudmenis nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;
g)   kitais ypatingais atvejais.
6.2. kandidatas į šaulius:
1) pasitikrina sveikatą (rikiuotės šaulys);
2) įsirašo į karinę apskaitą (jeigu dar neįsirašęs);
3) lanko pradinio pasirengimo pagal Sąjungos vado patvirtintas programas užsiėmimus;
4) susipažįsta su Šaulių sąjungos teisės aktais (Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu, Šaulių sąjungos statutu bei kitais vidaus tvarką ir drausmę reglamentuojančiais dokumentais).
5) vykdo, kaip ir kiti nariai, šaulio pareigas.
7. Prireikus, kuopos vadas gali pratęsti bandomąjį laikotarpį.
8. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, kuopos vadas kandidato asmens bylą bei atliktų patikrinimų rezultatus pateikia kuopos valdybai, kuri nagrinėja asmens tinkamumą tapti Šaulių sąjungos nariu ir priima šiuo klausimu sprendimą. Valdybos posėdis protokoluojamas. Sprendimą dėl jaunojo šaulio tinkamumo tapti Sąjungos nariu priima padalinio vadas. Kuopos vadas supažindina asmenį su sprendimu.
9. Jeigu posėdžio išvada - “priimti į Šaulių sąjungą”, asmens byloje užpildoma narystės sutartis. Ją pasirašo priimtas į Sąjungą asmuo ir kuopos vadas. Sutartį parašu ir antspaudu tvirtina rinktinės vadas po to, kai išleidžiamas įsakymas dėl piliečio priėmimo į Šaulių sąjungą. Su jaunaisiais šauliais narystės sutartis nesudaroma.
10. Jeigu sprendimas neigiamas, kandidatas į Sąjungą negali stoti 5 metus, o jo asmens byla laikoma rinktinės štabo personalo skyriuje. Priežastims, dėl kurių asmuo nebuvo priimtas į Sąjungą, išnykus, jis vėl gali pateikti prašymą priimti į Sąjungą.
11. Pilietis, nepriimtas į Šaulių sąjungą, turi teisę kuopos valdybos sprendimą apskųsti rinktinės vadui, o rinktinės vado sprendimą - Šaulių sąjungos vadui. Skundas paduodamas pagal subordinaciją per vieną mėnesį nuo supažindinimo su sprendimu dienos. Padalinio vadas privalo pilietį supažindinti su sprendimo apskundimo tvarka.
12. Kuopos vadas nuo įsakymo išleidimo datos per vieno mėnesio laikotarpį organizuoja iškilmingą priesaikos ar jaunojo šaulio pasižadėjimo ceremoniją.
13. Įstoję į Sąjungą asmenys prisiekia Lietuvos Respublikai - suaugusieji (nuo 18 metų) duoda šaulio priesaiką, o 12 - 17 metų jaunuoliai (ės) - iškilmingai pasižada.
14. Asmenys, prisiekę Lietuvos Respublikai tarnaudami Lietuvos kariuomenėje ar kaip kariai kitomis aplinkybėmis, nuo šaulio priesaikos atleidžiami. Kario priesaika prilygsta šaulio priesaikai.
15. Rikiuotės šauliai, netarnavę Lietuvos Respublikos kariuomenėje ir neprisiekę Lietuvos Respublikai kaip kariai kitomis aplinkybėmis, duoda kario priesaiką. Šaulio priesaika neprilygsta kario priesaikai. Šaulio priesaikos rikiuotės šauliui duoti nereikia. Kario priesaika duodama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
16. Priesaikos diena skelbiama Sąjungos ar rinktinės vado įsakymu, o jaunojo šaulio pasižadėjimo diena - padalinio vado įsakymu. Priesaikos ar iškilmingo pasižadėjimo ceremonija vyksta iškilmingoje aplinkoje. Prisiekiama Sąjungos, rinktinės vadovybės ar padalinio vado akivaizdoje prie Sąjungos ar rinktinės kovinės vėliavos. Jaunasis šaulys pasižadėti gali prie Šaulių vėliavos.
17. Asmeniui prisiekus, Šaulių sąjungos narių pažymėjimų išdavimo ir apskaitos taisyklių nustatyta tvarka jam išduodamas pažymėjimas.
18. Asmuo, atsisakęs prisiekti Lietuvos Respublikai, negali būti Šaulių sąjungos nariu ir įsakymas dėl asmens priėmimo bei narystės sutartis netenka galios.
19. Jeigu asmuo neatvyksta į priesaikos ceremoniją be svarbių priežasčių, tai traktuojama kaip atsisakymas prisiekti.
20. Šauliai iš Sąjungos pašalinami (atleidžiami) Šaulių sąjungos statute numatytais atvejais:
1) jeigu to prašo;
2) persikelia gyventi į kito padalinio teritorijoje esančią vietą ir neįsirašo ten į įskaitą per tris mėnesius;
3) be pateisinamų priežasčių nemoka nario mokesčio ir nevykdo savo įsipareigojimų ilgiau nei 6 mėnesius;
4) pažeidžia Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo ir statuto reikalavimus.
21. Šio skyriaus 20 punkto 3 ir 4 papunkčiuose nurodytais atvejais šauliai iš Sąjungos pašalinami Šaulių sąjungos statuto skyriuose “Šaulių drausmė” bei “Drausminės nuobaudos ir skatinimas” numatyta tvarka.
22. Šaulių priėmimo, įskaitos ir pašalinimo (atleidimo) tvarką nustato Sąjungos vado patvirtintos “Lietuvos šaulių sąjungos narių priėmimo, pašalinimo ir įskaitos taisyklės”.

Šaulių teisės ir pareigos

23. Šaulys yra Lietuvos nepriklausomybės saugotojas ir gynėjas, pasiryžęs, kilus grėsmei, negailėdamas gyvybės, ginti ir saugoti Lietuvos Respubliką ir jos piliečius, dėti visas pastangas, kad nesulaužytų duotos priesaikos. Šaulys privalo:
1) aktyviai dalyvauti Sąjungos veikloje pagal pomėgius ir galimybes, vykdyti visus vadovybės įsakymus;
2) dalyvauti kovinio rengimo užsiėmimuose, stropiai mokytis karinių ir kitų programose numatytų dalykų, plėsti savo žinias ir ugdyti įgūdžius;
3) gerai žinoti savo pareigas, būti deramai susipažinęs su Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymu ir statutu bei kitais vidaus tvarką, drausmę ir veiklą reglamentuojančiais dokumentais;
4) žodžiu ir darbu padėti kitiems šauliams, sulaikyti juos nuo blogio, gelbėti pavojuje ir mūšyje;
5) branginti Sąjungos vardą ir garbę, visur ir visada elgtis pavyzdingai ir atminti, kad iš jo elgesio sprendžiama apie Sąjungą, griežtai laikytis bendrųjų visuomenės ir mandagumo taisyklių;
6) dėvėti tvarkingą Sąjungos nario uniformą, kaip reikauja uniformos dėvėjimo taisyklės;
7) mokėti stojamąjį ir mėnesinį nario mokestį, kuriuos nustato kuopos valdyba. Garbės ir jaunieji šauliai atleidžiami nuo nario mokesčio, o jaunieji šauliai - ir nuo stojamojo mokesčio. Kuopos valdybos sprendimu nuo nario mokesčio gali būti atleidžiami ir kiti šauliai;
8) saugoti jam patikėtą turtą ir ginklą, žinoti jo numerį;
9) saugoti valstybės ir Sąjungos paslaptis, su jomis susijusius dokumentus ir daiktus;
10) išmanyti Lietuvos istoriją, mylėti ir gerbti savo kalbą, tautos papročius ir tradicijas.
24. Šauliai negali atstovauti Sąjungai mitinguose, susirinkimuose ar žiniasklaidos priemonėse, jeigu tai nėra leista Sąjungos ar rinktinės vadovybės.
25. Šauliai turi teisę:
1) atstovauti savo padaliniui suvažiavimuose ir susirinkimuose;
2) būti išrinkti į visų lygių - Sąjungos, rinktinės, kuopos - renkamus organus ir rinkti į juos kitus. Šaulys gali būti išrinktas tik į vieną to paties lygio Sąjungos renkamą organą;
3) teikti siūlymus dėl Sąjungos ir jos padalinių veiklos, valdymo, struktūros gerinimo;
4) LR įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka įsigyti, laikyti ir naudoti ginklą;
5) dėvėti šaulio uniformą ir nešioti šaulio ženklą bei kitus priklausančius aksesuarus;
6) nepažeisdami subordinacijos, Sąjungos reikalais kreiptis į Sąjungos vadą, savo rinktinės vadą, rinktinės ir Centro valdybas, rinktinės ir Sąjungos garbės teismus. Tačiau neturi teisės be vadų leidimo šaulių reikalais kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
26. Šauliai gali būti apdovanojami Lietuvos valstybės, krašto apsaugos sistemos ir kitų valstybinių tarnybų bei Sąjungos apdovanojimais, garbės ir pasižymėjimo ženklais, Sąjungos vado vardiniais ginklais ir dovanomis bei garbės ir padėkos raštais. Sąjungos apdovanojimai, garbės ir pasižymėjimo ženklai yra šie (pradedant aukščiausiuoju):
1) Šaulių žvaigždė;
2) Šaulių žvaigždės medalis;
3) Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas už “Nuopelnus Šaulių sąjungai”;
4) Sąjungos garbės šaulio vardas ir jį žymintis ženklas;
5) Parlamento gynėjo garbės ženklas (apdovanojami iki atskiro Centro valdybos nutarimo);
6) Sąjungos vado vardinis ginklas;
7) rinktinės garbės šaulio vardas ir jį žymintis ženklas;
8) Sąjungos vado vardinė dovana;
9) Sąjungos vado garbės raštas;
10) Sąjungos vado padėkos raštas;
11) rinktinės vado vardinė dovana;
12) rinktinės vado garbės raštas;
13)rinktinės vado padėkos raštas.
27. Šaulių apdovanojimo tvarką nustato Sąjungos vado patvirtintos “Sąjungos narių apdovanojimo taisyklės”.
28. Šaulių socialines garantijas nustato Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas.

5. VALDYMAS
Kuopos šaulių susirinkimas

1. Kuopos šaulių susirinkimas (toliau vadinama - susirinkimas) yra aukščiausiasis kuopos valdymo organas. Susirinkimai yra eiliniai (metiniai) ir neeiliniai. Juos šaukia kuopos vadas.
2. Eiliniai (metiniai) susirinkimai šaukiami kartą per metus, neeiliniai susirinkimai – prireikus.
3. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 2/3 kuopos įskaitoje esančių šaulių. Visi klausimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus sprendimą dėl kuopos likvidavimo, ir atviru balsavimu.
4. Susirinkime išrinktas sekretorius rašo susirinkimo protokolą. Susirinkimų protokolus saugo kuopos vadas.
5. Neeilinis susirinkimas sprendžia įvairius kuopos veiklos ar kitus svarbius klausimus, o eilinis (metinis) susirinkimas:
1) išklauso kuopos vado ir iždininko ataskaitas ir jas patvirtina;
2) svarsto ir tvirtina kuopos metinius veiklos planus bei sąmatas;
3) sprendžia kuopos veiklos organizavimo klausimus;
4) svarsto ir tvirtina kuopos kandidatus į rinktinės valdybą, revizijos komisiją bei garbės teismą;
5) renka, kuopos valdybą, iždininką, delegatus į rinktinės padalinių atstovų suvažiavimą;
6) turi teisę teikti rinktinės vadovybei pasiūlymus dėl rinktinės veiklos, valdymo, drausmės ir tvarkos, struktūros gerinimo bei kuopos vado, jo pavaduotojo ir būrių vadų kandidatūrų;
7) sprendžia 3/4 balsų dauguma kuopos likvidavimo klausimą;
8) sprendžia kitus svarbius kuopos veiklos organizavimo klausimus;
6. Eilinio (metinio) susirinkimo protokolo ir nutarimo kopijos per keturias savaites perduodamos rinktinės vadui.

Kuopos valdybos sudarymas, jos darbas bei kompetencija

7. Kuopos valdyba - kolegiali kuopos valdymo institucija, kuopos šaulių susirinkimo įgaliota įgyvendinti Sąjungos tikslus ir uždavinius kuopos veikimo teritorijoje.
8. Kuopos valdyba renkama 1 metams. Ją sudaro 5 kuopos šaulių susirinkime išrinkti nariai ir pagal pareigas kuopos vadas bei jo pavaduotojas.
9. Kuopos valdybos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja kuopos vadas arba jo pavedimu kuopos vado pavaduotojas;.
10. Kuopos valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Kuopos valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Valdybos posėdžiai protokoluojami, o protokolus saugo kuopos vadas.
11. Kuopos valdyba:
1) svarsto kuopos metinius veiklos planus ir metines sąmatas, teikia jas tvirtinti kuopos vadui;
2) rūpinasi kuopos lėšomis, šaulių materialine būkle;
3) šaukia eilinius (metinius), o prireikus ir neeilinius kuopos šaulių susirinkimus;
4) svarsto finansinės ir ūkinės veiklos organizavimo, lėšų ir turto naudojimo klausimus;
5) rūpinasi Sąjungos veiklos programos, rinktinės bei kuopos veiklos planų įgyvendinimu;
6) svarsto apdovanoti teikiamas kandidatūras;
7) tvirtina šaulių, kuriems iš kuopos lėšų mokami maistpinigiai, sąrašą ir nustato jų dydį;
8) svarsto, ar asmenys, kuriems yra praėjęs bandomasis laikotarpis, tinkami tapti Sąjungos nariais;
9) nustato stojamojo ir metinio Sąjungos nario mokesčio dydį, sprendžia, ką nuo šių mokesčių atleisti;
10) sprendžia kitus svarbius kuopos veiklos organizavimo klausimus.
12. Kuopos valdyba turi teisę:
1) reikalauti iš kuopos vado ataskaitų apie kuopos veiklą, lėšas ir turtą;
2) skirti valdybos narius atskiroms veiklos kryptims (kultūros, švietimo, sporto, darbo su jaunaisiais šauliais, karinio rengimo ir kitoms) organizuoti;
3) teikti kuopos vadui pasiūlymus dėl kuopos veiklos, valdymo, drausmės ir tvarkos gerinimo, būrio vado pavaduotojų, skyrių vadų kandidatūrų, o rinktinės vadui - pasiūlymus dėl kuopos vado ir jo pavaduotojo bei būrių vadų kandidatūrų.
13. Kuopos valdybos sprendimai kuopos vadui yra patariamieji.

Kuopos vadovybė

14. Kuopai vadovauja kuopos vadas, kurį rinktinės vado teikimu skiria Sąjungos vadas. Kuopos vadas pavaldus rinktinės vadui. Jis yra kuopos padalinių ir šaulių tiesioginis viršininkas.
15. Kuopos vado teikimu rinktinės vadas skiria kuopos vado pavaduotoją, kuris pavaldus kuopos vadui. Kuopos vado pavaduotojo funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Sąjungos vado patvirtinti pareiginiai nuostatai.
16. Kuopos vadas:
1) organizuoja ir kontroliuoja kuopos padalinių veiklą, kovinį rengimą;
2) tvarko kuopos lėšas ir turtą;
3) sudaro bendradarbiavimo sutartis ir užtikrina jų vykdymą;
4) skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų skyrių bei grandžių vadus, taip pat būrių vadų teikimu - būrių vadų pavaduotojus;
5) leidžia kuopos įsakymus, kurie privalomi visiems kuopos šauliams, ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
6) skiria kuopos šauliams Sąjungos statute numatytas nuobaudas ir skatinimus;
7) teikia rinktinės vadui pasiūlymus dėl kuopos šaulių apdovanojimo Lietuvos valstybės, krašto apsaugos sistemos ir kitų valstybinių tarnybų bei Sąjungos apdovanojimais, garbės ir pasižymėjimo ženklais;
8) rengia ir teikia tvirtinti eiliniam (metiniam) kuopos šaulių susirinkimui metines veiklos ataskaitas;
9) vadovauja kuopos valdybos darbui;
10) šaukia kuopos šaulių susirinkimus, vadovauja jų darbui, saugo susirinkimo protokolus;
11) pagal patvirtintas Sąjungos vado taisykles tvarko asmenų priėmimo į Sąjungą, pašalinimo iš jos bei įskaitos dokumentus;
12) vykdo kitas funkcijas, numatytas Sąjungos vado patvirtintuose pareiginiuose nuostatuose.
17. Kuopos vadas tiesiogiai atsako už:
1) Sąjungos bei rinktinės vadų įsakymų vykdymą;
2) teisės aktų laikymąsi kuopoje;
3) vidaus tvarką ir drausmę;
4) kuopos šaulių apskaitą ir kovinį parengimą bei padalinio kovinę parengtį;
5) teisėtą ir tikslinį kuopos lėšų, turto paskirstymą bei naudojimą.

6. TURTAS IR LĖŠOS

1. Kuopos turtą sudaro:
1) valstybės ir savivaldybių perduotas turtas;
2) juridinių ir fizinių asmenų dovanotas turtas;
3) rinktinės štabo perduotas turtas;
4) kuopos lėšos ir už jas įgytos vertybės;
5) palikimai pagal testamentus;
6) perduotas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais turtas;
7) kitas teisėtai įgytas turtas.
2. Kuopos turtas tvarkomas, traukiamas į apskaitą ir naudojamas įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų ir Sąjungos centro valdybos nustatyta tvarka.
3. Kuopos lėšos yra:
1) stojamasis ir nario mokesčiai;
2) juridinių ir fizinių asmenų, labdaros fondų bei organizacijų dovanotos ar kitaip perduotos lėšos;
3) rinktinės štabo perduotos lėšos;
4) tarptautinių organizacijų perduotos lėšos;
5) palikimai pagal testamentus;
6) kitos teisėtai įgytos lėšos.
4. Visos kuopos lėšos tvarkomos ir naudojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

7. FINANSINĖS IR TURTINĖS BŪKLĖS BEI VEIKLOS KONTROLĖ

1. Kuopos finansinę ir turtinę būklę tikrina rinktinės revizijos komisija. Pastarąją sudaro 5 nariai, renkami rinktinės padalinių atstovų suvažiavime. Rinktinės revizijos komisijos darbo tvarką bei kompetenciją nustato Sąjungos statutas.
2. Kuopos finansinė ir turtinė būklė bei veikla tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus. Tikrinimų aktus rinktinės revizijos komisija teikia rinktinės vadui, kuris, remdamasis akto išvadomis ir pasiūlymais, išleidžia įsakymą dėl tikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo ir atsakomybės už juos;
3. Kuopos finansinę ir turtinę būklę tikrinti turi teisę:
1) rinktinės vado įsakymu - rinktinės buhalteris;
2) rinktinės revizijos komisija;
3) Sąjungos vado įsakymu - Sąjungos buhalteris;
4) Sąjungos centro revizijos komisija;
4. Kuopos veiklą tikrina rinktinės arba Sąjungos vado įsakymu sudarytos komisijos.

8. REORGANIZACIJA IR LIKVIDACIJA

1. Kuopa Sąjungos vado įsakymu gali būti reorganizuojama taip:
1) jungiama su kitu rinktinės padaliniu;
2) dalijama į mažesnius padalinius;
3) dalijama į dvi kuopas arba į kuopą ir mažesnį padalinį;
4) performuojama į mažesnį struktūrinį vienetą, jeigu sumažėja narių;
2. Vidinė kuopos struktūra reorganizuojama rinktinės vado įsakymu.
3. Siūlymus dėl kuopos reorganizacijos Sąjungos vadui pateikia rinktinės vadas arba kuopos vadas, suderinęs tai su rinktinės vadu.
4. Kuopos likvidavimo pagrindas gali būti:
1) Sąjungos likvidavimas Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo numatytais atvejais;
2) Sąjungos vado sprendimas Šaulių sąjungos statuto numatytais atvejais;
3) kuopos šaulių susirinkimo sprendimas, priimtas 3/4 balsų dauguma;
5. Jeigu kuopa likviduojama, Sąjungos vado įsakymu sudaroma likvidavimo komisija, kurios pirmininkas vykdo likvidatoriaus funkcijas, taip pat nustatomas likvidavimo terminas, inventorizacijos ir turto bei dokumentų perdavimo tvarka. Nuo likvidavimo komisijos paskyrimo dienos kuopos vadas bei kiti valdymo ir kontrolės organai - susirinkimas, valdyba - netenka įgaliojimų ir jų funkcijas atlieka likvidatorius.
6. Likvidavus kuopą, likęs turtas ir lėšos perduodami kitam rinktinės padaliniui. Likviduotos kuopos dokumentai perduodami Sąjungos štabui ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Likvidatorius atstovauja likviduojamai kuopai teisme, santykiuose su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis.
8. Likvidatorius atsakingas už nuostolius, susidariusius dėl jo kaltės.