ATMINIMO PARKAS KULTŪRINIS - PATRIOTINIS AUKLĖJIMAS SPORTINIS RENGIMAS

ATMINIMO PARKAS
Kultūrinis kuopos projektas


Šaulių koplytstulpis

       Pastatytas 1928 metais, minint Lietuvos Nepriklausomybės 10-tąsias metnes. tatybą organizavo Jonavos šaulių būrio vadas JustinasVareikis ir būrio valdybos pirmininkas Balys Garmus. Juos rėmė Jonavos klebonas P. Vaitiekūnas, studentas B. Lengvenis ir kiti.
       Kaune tuo metu veikęs "Vyriausiasis komitetas Nepriklausomybės atgijimo 10-ties metų sukaktuvių iškilmėms ruošti" pasiūlė Adomo Varno trijų pakopų stogastulpio projektą. Jonavietis meistras Dominykas Leparskis iš ąžuolo padarė netgi gražesnį kryžių, negu buvo pavaizduotas projekte.
       Cokolyje atsirado užrašas "Dėl / tavęs / mano / mylimas / Krašte / nebaisi / man  / mirtis", šaulių ženklas, o priešakinėje dalyje simbolinis paveikslas, vaizduojantis sužeistą, kraujais plūstantį šaulį, laiminamą Kristaus. D. Lieparskiui šį paveikslą dekoruoti padėjo jo mokytojas dailininkas J. Ignatavičius. Kryžius buvo papuoštas ąžuolo lapais ir gėlėmis; išdažytas: ąžuolo lapai - bronzuoti, dugnas tarp lau - spalvotas. Kryžius papuoštas išdrožinėtomis šventųjų skulptūrėlėmis.
       Statant kryžių, į jo užkasamą galą, išgręžus skylute, buvo įdėtas butelis su lietuviškais pinigais ir specialiu aktu, kuriama nurodyta, kokia proga pastatytas šis tvirtybės simbolis.
       Jis pašventintas 1928 metų spalio 14 d. Iškilmėse dalyvavo minėto komiteto pirmininkas gen. ltn. V. Nagevičius, dailininkas A. Žmuidzinavičius, Šaulių sąjungos choras su dirigentu V. Martinoniu, grojo Karo muziejaus orkestras. sugiedotas tautos himnas, "Mes be Vilniaus nenurimsim" ir t.t.

Šaulių koplytstulpis

       Sovietmečiu, 1953 metais kryžius nupjautas ir sunaikintas.
      1990 metų lapkričio 1 d., krašto muziejaus ir klubo “Taurosta” iniciatyva jis buvo atstatytas. Autorius – miškų urėdijos darbininkas A.Kazlauskas, skulptūrėles pagamino liaudies meistrė J.Listvina, pašventino - monsinjoras Vincas Pranckietis. Tai medinis stogastulpis kurį matote nuotraukoje.

Antraštinė parko lenta

Atminimo parkas

       1994 metų kovo mėnesį, Antanas Jakštas pasiūlė Jonavos tremtinių klubui projektą dėl Atminimo parko įkūrimo Jonavoje. Su žemėtvarkos tarnyba buvo suderintas žemės sklypo skyrimas. Vieta parkui buvo parinkta už geležinkelio viaduko, prie Jonavos miškų urėdijos gyvenvietės, šalia Kauno - Ukmergės plento. Politiniai kaliniai pasodino ir suregistravo 12 ąžuolų ir vieną liepą – Sausio 13-osios aukų atminimui.
       1995 metaus tremtinė Aldona Rutkauskienė į parką pradėjo vežti akmenis, kasti drenažą. Po keletos mėnesių pradėjo ryškėti Šaulių kryžiaus kontūrai, išdėlioti iš akmenų. Per keletą metu A. Rutkauskienė viena atliko didelį ir sunkų darba ridendama, skaldydama akmenis, sutvirtindama juos cementu. Ji nuiminėjo velėną, sutvirtino virbais šlaitus, pasodino gėlių. Vaizdas matomas paskutinėje nuotraukoje taip pat gerai matomas visiems Lietuvos geležinkelių keleiviams, važiuojantiems pylimu, nuo kurio fotografuota.

Tai - vienos tremtinės titaniškas darbas! Kiek dvasingumo, kiek meilės Lietuvai! Ji - pavyzdys jaunąjai kartai, kaip reikia mylėti gimtąjį kraštą.

Atminimo (šaulių) parkas

Akmeninis Šaulių kryžius

Manoma, kad šioje vietojo buvo sušaudytas ir palaidotas 21 šaulys ir jaunalietuvis. Todėl ši vieta pavadinta atminimo parku.


ATMINIMO PARKAS KULTŪRINIS - PATRIOTINIS AUKLĖJIMAS SPORTINIS RENGIMAS