LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA
BENDRA  INFORMACIJA

Vakar...

       Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 m. birželio 24 d.
       1919 - 1920 metais šauliai narsiai kovėsi dėl Lietuvos nepriklausomybės. 81 šaulys žuvo ir 146 buvo sužeisti.
       1935 - 1936 metais priimtas Šaulių sąjungos įstatymas, patvirtintas Statutas. Sąjunga reorganizuota ir tapo pavaldi kariuomenės vadui.
       Iki Antrojo pasaulinio karo Sąjungoje buvo virš 62 tūkstančių narių, 125 chorai, 105 orkestrai, 350 bibliotekų, 4 teatrai, 72 šaulių klubai.
       1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, Sąjunga likviduota, 80 % šaulių vadų nužudyta arba ištremta į Sibirą.
       1941 - 1952 m. tūkstančiai šaulių aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose prieš fašistinius ir sovietinius okupantus.
       1954 m. kovo 7 d. V. A. Mantauto iniciatyva Čikagoje atkurta Lietuvos šaulių sąjunga tremtyje. Išeivijos šauliai puoselėjo tautiškumą, dalyvavo Lietuvos išlaisvinimo judėjime.
       Lietuvoje šaulių sąjunga atkurta 1989 m. rugsėjo 20 dieną.
       1991 m. sovietinės agresijos metu šauliai saugojo Aukščiausiąją Tarybą, televizijos bokštą, kitus svarbius objektus. Žuvo šauliai G. Žagunis, I. Šimulionis ir D. Gerbutavičius.
       1997 m. priimtas pataisytas Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas, pradėta integracija į krašto apsaugos sistemą.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Šiandien...

       Lietuvos šaulių sąjunga yra savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms.
       Sąjunga savo veiklą grindžia LR Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, LR Šaulių sąjungos įstatymu, Statutu, Veiklos programa ir Vyriausybės nutarimais.
       Aukščiausias Šaulių sąjungos valdymo organas yra Sąjungos rinktinių atstovų visuotinis suvažiavimas, kuris renka Centro valdybą, Centro revizijos komisiją, Garbės teismą, tvirtina Veiklos programą ir Krašto apsaugos ministro teikiamą LŠS vadą.
       Sąjungos vadas sudaro štabą ir skiria rinktinių bei padalinių vadus.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Rytoj...

    ŠAULIŲ SĄJUNGOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
       Lietuvos valstybės nepriklausomybės stiprinimas, tautos etninės kultūros puoselėjimas.
       Pilietinis - patriotinis jaunimo auklėjimas ir rengimas karo tarnybai.
       Šaulių padalinių formavimas. Pasirengimas visuotiniam pilietiniam ir ginkluotam pasipriešinimui grėsmės ar okupacijos atveju.
       Visuomenės rengimas pilietiniam pasipriešinimui.
       Pagalba policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo institucijoms.
       Kultūrinė, švietėjiška ir sportinė veikla.

    NARYSTĖ SĄJUNGOJE
       Šaulių sąjungos nariais gali būti tik Lietuvos piliečiai.
       Jaunieji šauliai - nuo 12 iki 18 metų. Jie rengiasi valstybės gynybai ir karo tarnybai.
      Rikiuotės šauliai - nuo 18 iki 45 metų. Jie yra aktyviojo rezervo kariai ir priskiriami KASP padaliniams. Karo metu pavaldūs Kariuomenės vadui.
       Ne rikiuotės šauliai - nuo 18 metų. Jie sudaro nekovinius padalinius, kurie karo metu dalyvauja pilietiniame pasipriešinime, vykdo pagalbines teritorinės gynybos užduotis.
       Garbės šauliai - Lietuvai ir Sąjungai nusipelnę asmenys.

Duomenys iš Šaulių sąjungos lankstinuko