LIETUVOS RESPUBLIKOS
K O N S T I T U C I J A
LIETUVIŲ TAUTA
Prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,jos
teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijomis,šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir
nepriklausomybę,išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir
papročius,įkūnidama prigimtinę žmogaus ir tautos teisę laisvai gyventi
ir kūrti savo tėvų ir protėvių žemėje - nepriklausomoje
Lietuvos valstybėje,puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,siekdama
atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės
valstybės,atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią
KONSTITUCIJĄ
1 straipsnis:
Lietuvos valstybė yra nepriklausoma
demokratinė respublika.
3 straipsnis: Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suveriniteto, savintis visai
Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę
priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę,
teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
6 straipsnis: Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo
teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
18 straipsnis: Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.
20 straipsnis: Žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas
arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais
ir pagal tokias procedūras, kokias yra numatęs įstatymas. Nusikaltimo vietoje
sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam
dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį
suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.
21 straipsnis: Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama
žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti
tokias bausmes. Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami
moksliniai ir medicinos bandymai.
22 straipsnis: Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas,
pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami.
Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo
sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas
nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį
gyvenimą , kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
23 straipsnis:
Nuosavybė neliečiama.
25 straipsnis: Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui negali būti kliudoma ieškoti, gauti,ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama
kitaip, kaip tit įstatymų, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir
orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti
įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais -
tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos
kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka
gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.
26 straipsnis: Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas
žmogus yuri teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar
su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas,
praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei būti
verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus
laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą ,negali būti apribota kitaip,
kaip tik įstatymu ir tik tada kada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą ,
viešąją tvarką , žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines
teises ir laisves. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių
religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
28 straipsnis: Įgivendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus
privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų , nevaržyti kitų
žmonių teisių ir laisvių.
29 straipsnis: Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams
visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo
lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
30 straipsnis:
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į
teismą.
31 straipsnis: Asmuo
laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą , turi
teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir
bešališkas teismas. Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo
šeimos narius ar artimus giminaičius. Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik
remiantis įstatymu. Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą
kartą. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą , ir kaltinamajam nuo jų
sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą , taip pat ir
teisė turėti advokatą.
33 straipsnis:
Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per
demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos
Respublikos valstybinę tarnybą. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės
įstaigų ar pareigūnų darbą , apskūsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už
kritiką. Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgivendinimo tvarką nustato
įstatymas.
35 straipsnis: Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines
partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra prieštaringi Konstitucijai ir
įstatymams. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei
partyjai ar asociacijai. Politinių partijų , kitų politinių ir visuomeninių
organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas.
42 straipsnis: Kūltūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė
remia kultūrą ir mokslą , rūpinasi Lietuvos istorijos meno ir kitų kultūros
paminklų bei vertybių apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus,
susijusius su mokslo, tehnikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.
43 straipsnis, paskutinis punktas:
Lietuvoje nėra valstybinės religijos.
48 straipsnis, trečias punktas: Priverčiamasis
darbas draudžiamas.
137 straipsnis: Lietuvos
Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių
karinių bazių.
139 straipsnis: Lietuvos
valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos
piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai
privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
141 straipsnis: Asmenys,
atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą
krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai,
liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo
nariais ir savivaldybių tarybų nariais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų
pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių
organizacijų veikloje.