PATVIRTINTA LR Vyriausybės 2000 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 32 |
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statutas nustato Lietuvos šaulių sąjungos (toliau vadinama -
Sąjunga), jos rinktinių ir padalinių struktūrą, jų steigimo, reorganizavimo,
likvidavimo bei vidaus tvarką, vėliavos, ženklo, uniformos ir kitų atributų
patvirtinimo ir naudojimo tvarką, priesaikos ir jaunojo šaulio iškilmingo
pasižadėjimo tekstą, priėmimo į Sąjungos narius, pašalinimo iš jų tvarką ir
atsakomybę už statutinius nusižengimus, taip pat rinktinių atstovų suvažiavimo
kvotą, atstovų rinkimo tvarką, rinktinių padalinių atstovų suvažiavimų ir
padalinių susirinkimų darbo tvarką ir kompetenciją, rinktinių ir kuopų valdybų bei
rinktinių revizijos komisijų sudarymo ir darbo tvarką, jų kompetenciją, Sąjungos
narių mokymo ir tarnybos užduočių vykdymo tvarką, padalinių vadų skyrimo tvarką,
rinktinių bei jų padalinių vadų funkcijas ir atsakomybę.
2. Šiame statute vartojamos sąvokos nurodytos Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos
įstatymo 2 straipsnyje.
3. Sąjungos buveinė yra Kaune, Laisvės al. 34.
SĄJUNGOS, JOS RINKTINIŲ IR PADALINIŲ STRUKTŪRA, JŲ STEIGIMAS, REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
4. Sąjungą sudaro teritoriniu principu suformuotos rinktinės ir
padaliniai: kuopos, atskirieji būriai, būriai, skyriai, grandys.
5. Šaulių kuopą sudaro ne mažiau kaip 47 šauliai, būrį - ne mažiau kaip 16
šaulių, skyrių - ne mažiau kaip 7 šauliai ir grandį - ne mažiau kaip 3 šauliai.
Rikiuotės šaulių padalinių sudėtį nustato Sąjungos vadas, suderinęs tai su
kariuomenės dalinio, kuriam jie priskiriami, vadu.
6. Rinktinę sudaro kuopos ir atskirieji būriai, kuopas sudaro būriai, būrius sudaro
skyriai, skyrius sudaro šauliai arba grandys.
7. Rinktinės, kuopos ir atskirieji būriai bei rikiuotės šaulių būriai ir skyriai
steigiami, reorganizuojami, likviduojami Sąjungos vado įsakymu. Sąjungos vadas tvirtina
rinktinių struktūrą.
8. Ne rikiuotės ir jaunųjų šaulių būriai, skyriai yra steigiami, reorganizuojami ir
likviduojami rinktinės vado įsakymu. Rinktinės vadas tvirtina rinktinės kuopų ir
atskirųjų būrių struktūrą, suderinęs ją su Sąjungos vadu.
9. Sąjungos ir rinktinių štabų struktūrą bei pareigybių sąrašus tvirtina
Sąjungos vadas.
10. Rinktinės ir padaliniai gali būti reorganizuojami taip:
10.1. rinktinė ar padalinys jungiami su kita rinktine ar padaliniu;
10.2. rinktinė ar padalinys dalijami į mažesnius padalinius;
10.3. rinktinė ar padalinys performuojami į mažesnį vienetą, jeigu sumažėja narių.
11. Rinktinių ir padalinių likvidavimo pagrindas gali būti:
11.1. Sąjungos likvidavimas Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo numatytais
atvejais;
11.2. Sąjungos ar rinktinės vado sprendimas šio statuto numatytais atvejais;
11.3. rinktinės padalinių atstovų suvažiavimo ar padalinio šaulių susirinkimo
sprendimas, priimtas 3/4 balsų dauguma;
11.4. teismo sprendimas pagal rinktinę ar padalinį įregistravusios valstybės
institucijos pareiškimą arba jeigu rinktinė ar padalinys nustatytuoju laiku nepašalina
valstybės institucijos nurodytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos
šaulių sąjungos įstatymo ar kitų įstatymų pažeidimų ar tęsia neteisėtą veiklą
po to, kai gavo įspėjimą dėl veiklos, kuri pažeidžia Lietuvos Respublikos
Konstituciją, Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymą ar kitus įstatymus,
nutraukimo.
12. Jeigu reorganizuojama arba likviduojama rinktinė, kuopa, atskirasis būrys,
rikiuotės šaulių būrys ar skyrius, Sąjungos vado įsakymu sudaroma reorganizavimo ar
likvidavimo komisija, kurios pirmininkas vykdo reorganizatoriaus ar likvidatoriaus
funkcijas, taip pat nustatomas reorganizavimo ar likvidavimo terminas, inventorizacijos ir
turto bei dokumentų perdavimo tvarka. Nuo likvidavimo komisijos paskyrimo dienos
rinktinės ar padalinio vadas bei kiti valdymo ir kontrolės organai - suvažiavimas ar
susirinkimas, valdyba, revizijos komisija - netenka įgaliojimų ir jų funkcijas atlieka
likvidatorius.
13. Jeigu reorganizuojami ar likviduojami ne rikiuotės ar jaunųjų šaulių būriai,
skyriai, reorganizavimo ar likvidavimo komisija sudaroma rinktinės vado įsakymu,
nustatomas reorganizavimo ar likvidavimo terminas, turto bei dokumentų perdavimo tvarka.
14. Likvidatorius atstovauja likviduojamai rinktinei ar padaliniui teisme, santykiuose su
valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.
15. Likvidatorius atsakingas už nuostolius, susidariusius dėl jo kaltės.
SUVAŽIAVIMŲ IR SUSIRINKIMŲ DARBAS IR KOMPETENCIJA
Sąjungos rinktinių atstovų visuotinio suvažiavimo kvota ir jų rinkimas
16. Sąjungos rinktinių atstovų visuotiniame suvažiavime (toliau
vadinama - Sąjungos suvažiavimas) delegatų teisėmis dalyvauja:
16.1. Sąjungos vadas, jo pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojas;
16.2. Sąjungos Centro valdybos, Centro revizijos komisijos, Garbės teismo nariai;
16.3. rinktinių vadai;
16.4. rinktinių atstovai, išrinkti rinktinių padalinių atstovų suvažiavimuose.
17. Rinktinės atstovų į Sąjungos suvažiavimą skaičius nustatomas proporcingai
Sąjungos narių skaičiui rinktinėse.
18. Centro valdyba tvirtina atstovų rinkimo į Sąjungos suvažiavimą reglamentą,
kuriame nurodo rinkimų terminus, atstovavimo procentą bei kiekvienos rinktinės atstovų
skaičių.
19. Šaukiant neeilinius suvažiavimus, atstovų rinkimo į Sąjungos suvažiavimą
reglamentą savo įsakymu gali tvirtinti Sąjungos vadas.
Rinktinių padalinių atstovų suvažiavimo darbas ir kompetencija
20. Rinktinių padalinių atstovų suvažiavimas (toliau vadinama -
rinktinės suvažiavimas) yra aukščiausiasis rinktinės valdymo organas. Rinktinės
suvažiavimai yra eiliniai ir neeiliniai. Rinktinės valdyba eilinius suvažiavimus šaukia
kartą per 3 metus. Prieš mėnesį rinktinės padaliniams - kuopoms ir atskiriesiems
būriams pranešama suvažiavimo data ir pateikiama darbotvarkė. Prireikus rinktinės
vadas šaukia neeilinius suvažiavimus. Juos gali šaukti ir rinktinės valdyba.
21. Rinktinės suvažiavime delegatų teisėmis dalyvauja:
21.1. rinktinės vadas, jo pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojas;
21.2. rinktinės valdybos, revizijos komisijos ir garbės teismo nariai;
21.3. kuopų ir atskirųjų būrių vadai;
21.4. padalinių atstovai, išrinkti rinktinės padalinių, kuopų ir atskirųjų būrių
šaulių susirinkimuose.
22. Padalinio atstovų į rinktinės suvažiavimą skaičius nustatomas
proporcingai Sąjungos narių skaičiui padalinyje.
23. Rinktinės valdyba patvirtina atstovų rinkimo į rinktinės suvažiavimą
reglamentą, kuriame nustato rinkimų laiką, atstovavimo procentą bei kiekvieno
padalinio - kuopos, atskirojo būrio atstovų skaičių. Šaukiant neeilinius
suvažiavimus, atstovų rinkimo į suvažiavimą reglamentą savo įsakymu gali tvirtinti
rinktinės vadas.
24. Rinktinės suvažiavimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 2/3 visų atstovų.
Jeigu atvyksta mažiau negu 2/3 atstovų, po savaitės dar kartą šaukiamas
suvažiavimas, kuris laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų
atstovų.
25. Rašomas rinktinės suvažiavimo protokolas, priimti sprendimai įforminami nutarimu.
Suvažiavimų protokolai ir nutarimai saugomi rinktinės štabe. Protokolo ir nutarimo
kopijos per keturias savaites po suvažiavimo siunčiamos į Sąjungos štabą.
26. Rinktinės suvažiavimas:
26.1. išklauso rinktinės vado, revizijos komisijos, Garbės teismo ataskaitas ir jas
tvirtina;
26.2. renka rinktinės valdybą, revizijos komisiją, Garbės teismą, atstovus į
Sąjungos suvažiavimą;
26.3. turi teisę teikti Sąjungos vadui pasiūlymus dėl jo paskirtų rinktinės ir
padalinių vadų bei jų pavaduotojų atstatydinimo;
26.4. teikia Sąjungos vadui, Centro valdybai pasiūlymus dėl Sąjungos veiklos, valdymo,
struktūros gerinimo;
26.5. sprendžia 3/4 balsų dauguma rinktinės likvidavimo klausimą;
26.6. svarsto ir sprendžia kitus rinktinės veiklai svarbius klausimus.
27. Visi klausimai rinktinės suvažiavime priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus
sprendimą dėl rinktinės likvidavimo, ir atviru balsavimu.
28. Renkamas suvažiavimo pirmininkas, o jo darbui organizuoti - mandatinė komisija,
sekretoriatas ir balsų skaičiavimo komisija.
Padalinio šaulių susirinkimo darbas ir kompetencija
29. Padalinio šaulių susirinkimas (toliau vadinama -
susirinkimas) yra aukščiausiasis padalinio valdymo organas. Susirinkimai yra eiliniai
(metiniai) ir neeiliniai. Juos šaukia padalinio vadas.
30. Eiliniai (metiniai) susirinkimai šaukiami kartą per metus kuopose ir atskiruosiuose
būriuose, neeiliniai susirinkimai - prireikus.
31. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 2/3 padalinio įskaitoje
esančių Sąjungos narių. Visi klausimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus
sprendimą dėl padalinio likvidavimo, ir atviru balsavimu.
32. Susirinkime išrinktas sekretorius rašo susirinkimo protokolą. Susirinkimų
protokolus saugo padalinio vadas.
33. Neeilinis susirinkimas sprendžia įvairius padalinio veiklai svarbius klausimus, o
eilinis (metinis) susirinkimas:
33.1. išklauso padalinio vado ir iždininko ataskaitas ir jas tvirtina;
33.2. svarsto ir tvirtina padalinio metinius veiklos planus ir sąmatas;
33.3. sprendžia padalinio veiklos organizavimo klausimus;
33.4. svarsto ir tvirtina padalinio kandidatus į rinktinės valdybą, revizijos komisiją
bei Garbės teismą;
33.5. renka padalinio iždininką, rinktinės suvažiavimo delegatus (kuopų susirinkimai
- kuopos valdybą);
33.6. turi teisę teikti rinktinės vadovybei pasiūlymus dėl rinktinės veiklos,
valdymo, drausmės ir tvarkos, struktūros gerinimo bei padalinių vadų ir jų
pavaduotojų kandidatūrų;
33.7. sprendžia 3/4 balsų dauguma padalinio likvidavimo klausimą;
33.8. sprendžia kitus padalinio veiklai svarbius klausimus.
34. Eilinio (metinio) susirinkimo protokolo ir nutarimo kopijos per keturias savaites
perduodamos rinktinės vadui.
VALDYBŲ IR REVIZIJOS KOMISIJŲ SUDARYMAS, JŲ DARBAS BEI KOMPETENCIJA
Rinktinės valdyba
35. Rinktinės valdyba - kolegiali rinktinės valdymo
institucija, rinktinės suvažiavimo įgaliota įgyvendinti Sąjungos tikslus ir
uždavinius rinktinės veikimo teritorijoje.
36. Rinktinės valdyba renkama 3 metams. Ją sudaro 7 rinktinės suvažiavime išrinkti
nariai ir pagal pareigas rinktinės vadas ir jo pirmasis pavaduotojas.
37. Rinktinės valdybos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja rinktinės vadas arba
jo pavedimu pirmasis jo pavaduotojas.
38. Rinktinės valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė
valdybos narių. Rinktinės valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu
balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Rašomas valdybos
posėdžio protokolas, protokolus saugo rinktinės vadas.
39. Rinktinės valdyba:
39.1. svarsto rinktinės metinius veiklos planus ir metines sąmatas;
39.2. rūpinasi rinktinės lėšomis, rinktinės šaulių materialine būkle;
39.3. šaukia eilinius, o prireikus ir neeilinius rinktinės suvažiavimus;
39.4. svarsto finansinės ir ūkinės veiklos organizavimo klausimus, įmonių ir
viešųjų įstaigų steigimo projektus, įvertina jų tikslingumą, lėšų ir turto
naudojimą;
39.5. rūpinasi Sąjungos veiklos programos ir rinktinės veiklos planų įgyvendinimu;
39.6. renka rinktinės garbės šaulius;
39.7. svarsto apdovanoti teikiamas kandidatūras;
39.8. tvirtina Sąjungos lėšomis apmokamų rinktinės darbuotojų bei asmenų, kuriems
mokami maistpinigiai, sąrašą ir nustato darbo užmokesčio bei maistpinigių dydį;
39.9. sprendžia kitus svarbius rinktinės veiklos organizavimo klausimus.
40. Rinktinės valdyba turi teisę:
40.1. reikalauti iš rinktinės vado rinktinės, jos štabo ir padalinių, įsteigtų
įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos, lėšų ir turto ataskaitų;
40.2. sudaryti atskirų veiklos krypčių (kultūros, švietimo, sporto, darbo su jaunimu,
leidybos, ūkinės ir kitų) darbo komisijas;
40.3. teikti rinktinės vadui pasiūlymus dėl rinktinės veiklos, valdymo, struktūros,
drausmės ir tvarkos gerinimo bei rinktinės vado pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojo
kandidatūrų, o Sąjungos vadui - pasiūlymus dėl rinktinės vado kandidatūros;
40.4. tikrinti kuopų valdybų darbą.
41. Rinktinės valdybos sprendimai rinktinės vadui yra patariamieji.
Kuopos valdybos sudarymas, jos darbas bei kompetencija
42. Kuopos valdyba - kolegiali kuopos valdymo institucija, kuopos
šaulių susirinkimo įgaliota įgyvendinti Sąjungos tikslus ir uždavinius kuopos
veikimo teritorijoje.
43. Kuopos valdyba renkama 1 metams. Ją sudaro 5 kuopos šaulių susirinkime išrinkti
nariai ir pagal pareigas kuopos vadas ir jo pavaduotojas.
44. Kuopos valdybos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja kuopos vadas arba jo
pavedimu kuopos vado pavaduotojas.
45. Kuopos valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė
valdybos narių. Kuopos valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai
pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Rašomas valdybos posėdžio
protokolas, protokolus saugo kuopos vadas.
46. Kuopos valdyba:
46.1. svarsto kuopos metinius veiklos planus ir metines sąmatas, teikia jas tvirtinti
kuopos vadui;
46.2. rūpinasi kuopos lėšomis, kuopos šaulių materialine būkle;
46.3. šaukia eilinius (metinius), o prireikus ir neeilinius kuopos šaulių susirinkimus;
46.4. svarsto finansinės ir ūkinės veiklos organizavimo, lėšų ir turto naudojimo
klausimus;
46.5. rūpinasi Sąjungos veiklos programos, rinktinės bei kuopos veiklos planų
įgyvendinimu;
46.6. svarsto apdovanoti teikiamas kandidatūras;
46.7. tvirtina Sąjungos lėšomis apmokamų kuopos darbuotojų bei asmenų, kuriems
mokami maistpinigiai, sąrašą ir nustato darbo užmokesčio ir maistpinigių dydį;
46.8. svarsto, ar asmenys, kuriems yra praėjęs bandomasis laikotarpis, tinkami tapti
Sąjungos nariais;
46.9. nustato stojamojo ir metinio Sąjungos nario mokesčio dydį, sprendžia, ką nuo
šių mokesčių atleisti;
46.10. sprendžia kitus svarbius kuopos veiklos organizavimo klausimus.
47. Kuopos valdyba turi teisę:
47.1. reikalauti iš kuopos vado kuopos veiklos, lėšų ir turto ataskaitų;
47.2. skirti valdybos narius atskiroms veiklos kryptims (kultūros, švietimo, sporto,
darbo su jaunimu ir kitoms) organizuoti;
47.3. teikti kuopos vadui pasiūlymus dėl kuopos veiklos, valdymo, drausmės ir tvarkos
gerinimo, būrio vado pavaduotojų ir skyrių vadų kandidatūrų, o rinktinės vadui -
pasiūlymus dėl kuopos vado ir jo pavaduotojų bei būrių vadų kandidatūrų.
48. Kuopos valdybos sprendimai kuopos vadui yra patariamieji.
Rinktinės revizijos komisijos sudarymas, jos darbas bei kompetencija
49. Rinktinių ir jų padalinių veiklai, turtinei ir finansinei
būklei prižiūrėti renkamos rinktinių revizijos komisijos.
50. Rinktinės revizijos komisiją sudaro 5 nariai, renkami rinktinės suvažiavime.
51. Rinktinės revizijos komisijos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja revizijos
komisijos pirmininkas, kurį iš savo tarpo renka revizijos komisijos nariai. Revizijos
komisijos pirmininkas turi turėti finansinį-ekonominį išsimokslinimą ar darbo šioje
srityje patirtį.
52. Rinktinės revizijos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau
kaip pusė narių. Revizijos komisijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu
balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
53.Rinktinės revizijos komisija:
53.1. ne rečiau kaip kartą per metus tikrina rinktinės štabo ir padalinių veiklą bei
turtinę ir finansinę būklę, tikrinimų aktus teikia rinktinės vadui, kuris,
remdamasis akto išvadomis ir pasiūlymais, išleidžia įsakymą dėl tikrinimo metu
nustatytų pažeidimų pašalinimo ir atsakomybės už juos;
53.2. teikia ataskaitą rinktinės suvažiavimui;
53.3. rinktinės vado pavedimu atlieka neeilinius patikrinimus;
53.4. kartą per metus atlieka rinktinės turto inventorizaciją ir jos aktus pateikia
rinktinės vadui;
53.5. teikia Centro revizijos komisijai tikrinimų aktus bei ataskaitas.
54. Rinktinės revizijos komisija turi teisę:
54.1. reikalauti iš rinktinės vado ir rinktinės štabo pareigūnų, padalinių vadų,
rinktinės įsteigtų įmonių ir viešųjų įstaigų bei meno kolektyvų vadovų
pateikti visus dokumentus, kurių reikia tikrinimui atlikti;
54.2. teikti rinktinės vadui pasiūlymus dėl ūkinės veiklos organizavimo, finansinės
drausmės ir buhalterinės apskaitos gerinimo rinktinėje;
54.3. nustačiusi pažeidimus ir trūkumus, nurodyti priemones bei terminus jiems
pašalinti ir pareikalauti atsiskaityti už nurodytų pažeidimų ir trūkumų
pašalinimą;
54.4. jeigu tikrinimų metu atskleidžiami rinktinės vadovybės padaryti pažeidimai ar
pažeidimai, turintys nusikaltimo požymių, pateikti tikrinimo medžiagą tiesiogiai
Sąjungos vadui arba Centro revizijos komisijai.
VALDYMAS. VADŲ SKYRIMAS, JŲ FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ
Sąjungos vadovybė
55. Sąjungai vadovauja vadas. Veiklai operatyviai organizuoti
ir kontrolei vykdyti Sąjungos vadas sudaro Sąjungos štabą.
56. Organizuoti veiklą ir kontrolę Sąjungos vadui padeda Sąjungos vado pirmasis
pavaduotojas (toliau vadinama - pirmasis pavaduotojas) ir Sąjungos vado pavaduotojas
(toliau vadinama - pavaduotojas).
57. Pirmąjį pavaduotoją Sąjungos vado teikimu tvirtina Sąjungos suvažiavimas.
Pirmasis pavaduotojas pavaldus Sąjungos vadui. Kai Sąjungos vado nėra, jis vykdo visas
Sąjungos vadui priskirtas funkcijas. Pavaduotoją skiria Sąjungos vadas. Jo funkcijas,
teises ir atsakomybę nustato Sąjungos vado patvirtinti pareiginiai nuostatai.
58. Pirmasis pavaduotojas:
58.1. Sąjungos vado pavedimu vadovauja Centro valdybai;
58.2. organizuoja Sąjungos štabo darbą, kontroliuoja ir koordinuoja rinktinių štabų
darbą;
58.3. vadovauja Sąjungos rinktinių ir padalinių vadų, šaulių mokymo programų
sudarymui, rengia kovinio rengimo planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
58.4. rengia Sąjungos struktūrą, vidaus tvarką, drausmę bei veiklą
reglamentuojančius dokumentus;
58.5. kontroliuoja šaulių padalinių formavimą, rūpinasi jų plėtimu;
58.6. koordinuoja Sąjungos bendradarbiavimą su policija bei civilinės saugos ir
gelbėjimo sistemos institucijomis.
59. Pirmasis pavaduotojas atsako už:
59.1. šaulių mokymo bei pasirengimo vykdyti tarnybos užduotis organizavimą;
59.2. šaulių kovinį rengimą ir padalinių kovinę parengtį;
59.3. drausmę ir tvarką Sąjungos štabe;
59.4. tinkamą Sąjungos raštvedybos tvarkymą.
60. Pirmasis pavaduotojas Sąjungos vado pavedimu vadovauja Centro valdybai, kai Sąjungos
vadas dėl mokymosi, ligos, ilgalaikės komandiruotės ir kitokių priežasčių negali
vykdyti savo pareigų ilgiau kaip du mėnesius.
Rinktinės vadovybė
61. Rinktinėms vadovauja rinktinių vadai, kuriuos skiria Sąjungos
vadas. Rinktinės vadas tiesiogiai pavaldus Sąjungos vadui. Jis yra rinktinės šaulių
ir darbuotojų viršininkas.
62. Rinktinės veiklai operatyviai organizuoti ir padalinių kontrolei vykdyti rinktinės
vadas sudaro rinktinės štabą.
63. Rinktinės vado pirmąjį pavaduotoją ir pavaduotoją rinktinės vado teikimu skiria
Sąjungos vadas. Į kitas rinktinės štabo pareigas asmenis skiria rinktinės vadas.
64. Rinktinės vadas:
64.1. organizuoja ir kontroliuoja rinktinės padalinių veiklą;
64.2. tvarko rinktinės lėšas ir turtą;
64.3. Sąjungos vado nustatyta tvarka sudaro ūkines sutartis su juridiniais ir fiziniais
asmenimis, užtikrina, kad jos būtų vykdomos;
64.4. skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų rinktinės štabo pareigūnus
(išskyrus savo pirmąjį pavaduotoją ir pavaduotoją), kuopos vado teikimu - kuopų
vadų pavaduotojus, būrių vadus, atskirųjų būrių vado teikimu - atskirųjų būrių
vado pavaduotojus;
64.5. leidžia rinktinės įsakymus, kurie privalomi visiems rinktinės šauliams, ir
kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
64.6. rengia rinktinės ir jos padalinių struktūrą, teikia ją tvirtinti Sąjungos
vadui;
64.7. skiria rinktinės šauliams šiame statute numatytas nuobaudas ir skatinimus;
64.8. teikia Sąjungos vadui pasiūlymus dėl rinktinės šaulių apdovanojimo Lietuvos
valstybės, krašto apsaugos sistemos ir kitų valstybinių tarnybų bei Sąjungos
apdovanojimais, garbės bei pasižymėjimo ženklais;
64.9. teikia Sąjungos vadui tvirtinti steigiamų įmonių ir viešųjų įstaigų, meno
kolektyvų ir kitus įstatus, metinius rinktinės veiklos planus bei jų vykdymo
ataskaitas;
64.10. tvirtina metines rinktinės sąmatas, rinktinės ir jos padalinių vidaus tvarką
reglamentuojančius dokumentus, rinktinės padalinių struktūrą;
64.11. priima į Sąjungą narius ir šalina iš jos;
64.12. vadovauja rinktinės valdybos darbui, koordinuoja rinktinės revizijos komisijos ir
rinktinės Garbės teismo darbą;
64.13. vykdo kitas Sąjungos vado pavestas funkcijas.
65. Rinktinės vadas tiesiogiai atsako už:
65.1. Sąjungos vado įsakymų vykdymą;
65.2. teisės aktų laikymąsi rinktinėje;
65.3. vidaus tvarką ir drausmę;
65.4. rinktinės šaulių apskaitą ir kovinį rengimą bei padalinių kovinę parengtį;
65.5. teisėtą ir tikslinį rinktinės lėšų ir turto paskirstymą bei naudojimą.
66. Rinktinės vado pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojo, kitų rinktinės štabo
pareigūnų funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Sąjungos vado patvirtinti
pareiginiai nuostatai.
Kuopos vadovybė
67. Kuopai vadovauja kuopos vadas, kurį rinktinės vado teikimu
skiria Sąjungos vadas. Kuopos vadas pavaldus rinktinės vadui. Jis yra kuopos padalinių
ir šaulių tiesioginis viršininkas.
68. Kuopos vado teikimu rinktinės vadas skiria kuopos vado pavaduotoją, kuris pavaldus
kuopos vadui. Kuopos vado pavaduotojo funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Sąjungos
vado patvirtinti pareiginiai nuostatai.
69. Kuopos vadas:
69.1. organizuoja ir kontroliuoja kuopos padalinių veiklą, kovinį rengimą;
69.2. tvarko kuopos lėšas ir turtą;
69.3. Sąjungos vado nustatyta tvarka sudaro su juridiniais ir fiziniais asmenimis ūkines
sutartis (jeigu kuopa yra juridinis asmuo), užtikrina, kad jos būtų vykdomos;
69.4. skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų skyrių ir grandžių vadus, taip pat
būrių vadų teikimu - būrių vadų pavaduotojus;
69.5. leidžia kuopos įsakymus, kurie privalomi visiems kuopos šauliams, ir
kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
69.6. skiria kuopos šauliams šiame statute numatytas nuobaudas ir skatinimus;
69.7. teikia rinktinės vadui pasiūlymus dėl kuopos šaulių apdovanojimo Lietuvos
valstybės, krašto apsaugos sistemos ir kitų valstybinių tarnybų bei Sąjungos
apdovanojimais, garbės ir pasižymėjimo ženklais;
69.8. rengia ir teikia tvirtinti eiliniam (metiniam) kuopos šaulių susirinkimui metines
veiklos ataskaitas;
69.9. vadovauja kuopos valdybos darbui;
69.10. šaukia kuopos šaulių susirinkimus, vadovauja jų darbui, saugo jos susirinkimų
protokolus;
69.11. tvarko asmenų priėmimo į Sąjungą ir pašalinimo iš jos įskaitos dokumentus.
70. Kuopos vadas tiesiogiai atsako už:
70.1. Sąjungos bei rinktinės vadų įsakymų vykdymą;
70.2. teisės aktų laikymąsi kuopoje;
70.3. vidaus tvarką ir drausmę;
70.4. kuopos šaulių apskaitą ir kovinį parengimą bei padalinio kovinę parengtį;
70.5. teisėtą ir tikslinį kuopos lėšų ir turto paskirstymą bei naudojimą.
Būrio, skyriaus, grandies vadovybė
71. Būriui vadovauja būrio vadas. Atskirojo būrio vadą skiria
Sąjungos vadas rinktinės vado teikimu. Kuopos būrio vadą skiria rinktinės vadas
kuopos vado teikimu.
72. Atskirojo būrio vadas pavaldus rinktinės vadui, o kuopos būrio vadas - kuopos
vadui.
73. Atskirojo būrio vado pavaduotoją (būrininką) vado teikimu skiria rinktinės vadas.
Kuopos būrio būrininką būrio vado teikimu skiria kuopos vadas. Būrininkas pavaldus
būrio vadui.
74. Skyriui vadovauja skyriaus vadas - skyrininkas, kurį skiria kuopos vadas.
75. Būrio skyriaus skyrininkas pavaldus būrio vadui.
76. Grandžiai vadovauja grandies vadas - grandininkas, kurį būrio vado teikimu skiria
kuopos vadas. Grandininkas pavaldus skyriaus vadui.
77. Būrio vado, būrininko, skyrininko, grandininko funkcijas, teises ir atsakomybę
nustato Sąjungos vado patvirtinti pareiginiai nuostatai.
VIDAUS TVARKA
Šaulių tarpusavio santykių reguliavimas
78. Sąjungos nariai vadinami šauliais.
79. Šauliai vienas kitam gali būti viršininkas ar pavaldinys. Šaulys, kuriam
įstatymų, Sąjungos statuto ar įsakymų pavesta nuolat ar laikinai vadovauti kitiems
šauliams, yra tų šaulių viršininkas, o šauliai, kuriems jis vadovauja, yra jo
pavaldiniai.
80. Šaulių tarpusavio santykiams reguliuoti nustatomi šie Sąjungos pareigybių
laipsniai:
80.1. eilinis šaulys;
80.2. grandies vadas (grandininkas);
80.3. skyriaus vadas (skyrininkas);
80.4. būrio vado pavaduotojas (būrininkas);
80.5. būrio vadas;
80.6. kuopos vado pavaduotojas;
80.7. rinktinės štabo pareigūnas;
80.8. kuopos vadas;
80.9. rinktinės vado pavaduotojas;
80.10. rinktinės vado pirmasis pavaduotojas;
80.11. Sąjungos štabo pareigūnas;
80.12. rinktinės vadas;
80.13. Sąjungos vado pavaduotojas;
80.14. Sąjungos vado pirmasis pavaduotojas;
80.15. Sąjungos vadas.
81. Pareigybių skiriamuosius ženklus, išsaugodama Sąjungos istorijos tęstinumą,
nustato Sąjungos Centro valdyba.
82. Viršininkai turi teisę pavaldiniams įsakyti vykdyti tarnybinius įsakymus ir
reikalauti, kad šie juos vykdytų, gali juos bausti ir skatinti šio statuto numatyta
tvarka.
83. Šauliams pagal tarnybinį pavaldumą vadovaujantys ir už jų mokymąsi, veiklą ir
elgesį atsakingi viršininkai yra tiesioginiai jų viršininkai. Visi kiti viršininkai -
netiesioginiai.
84. Netiesioginiai viršininkai už kitiems viršininkams priklausančių pavaldinių
mokymąsi, veiklą ir elgesį neatsako, neturi teisės jų bausti.
85. Viršininkas atsako už savo padalinio vidaus tvarką, šaulių kovinį pasirengimą,
drausmę, padalinio turtą ir lėšas.
86. Viršininkas, nustatęs, kad žemesniojo viršininko įsakymai prieštarauja teisės
aktams ar Sąjungos veiklai, tokius įsakymus atšaukia.
87. Pavaldiniai akivaizdžiai neteisėto įsakymo neturi vykdyti ir apie tokį įsakymą
praneša aukštesniajam viršininkui.
Šaulių teisės ir pareigos
88. Šaulys yra Lietuvos nepriklausomybės saugotojas ir gynėjas,
pasiryžęs kilus grėsmei, negailėdamas gyvybės, ginti ir saugoti Lietuvos Respubliką
ir jos piliečius, dėti visas pastangas, kad nesulaužytų duotos priesaikos. Šaulys
privalo:
88.1. aktyviai dalyvauti Sąjungos veikloje pagal pomėgius ir galimybes, vykdyti visus
vadovybės įsakymus;
88.2. dalyvauti kovinio rengimo užsiėmimuose, stropiai mokytis karinių ir kitų
programose numatytų dalykų, plėsti savo žinias ir ugdyti įgūdžius;
88.3. gerai žinoti savo pareigas, būti deramai susipažinęs su Lietuvos Respublikos
šaulių sąjungos įstatymu ir statutu bei kitais vidaus tvarką, drausmę ir veiklą
reglamentuojančiais dokumentais;
88.4. žodžiu ir darbu padėti kitiems šauliams, sulaikyti juos nuo blogio, gelbėti
pavojuje ir mūšyje;
88.5. branginti Sąjungos vardą ir garbę, visur ir visada elgtis pavyzdingai ir atminti,
kad iš jo elgesio sprendžiama apie Sąjungą, griežtai laikytis bendrųjų visuomenės
ir mandagumo taisyklių;
88.6. dėvėti tvarkingą Sąjungos nario uniformą, kaip reikalauja uniformos dėvėjimo
taisyklės;
88.7. mokėti stojamąjį mokestį ir mėnesinį nario mokestį, kuriuos nustato kuopos
valdyba ar atskirojo būrio šaulių susirinkimas. Garbės ir jaunieji šauliai
atleidžiami nuo nario mokesčio, o jaunieji šauliai - ir nuo stojamojo mokesčio. Kuopos
valdybos sprendimu nuo nario mokesčio gali būti atleidžiami ir kiti šauliai;
88.8. saugoti jam patikėtą turtą ir ginklą, žinoti jo numerį;
88.9. saugoti valstybės ir Sąjungos paslaptis, su jomis susijusius dokumentus ir
daiktus;
88.10. išmanyti Lietuvos istoriją, mylėti ir gerbti savo kalbą, tautos papročius ir
tradicijas.
89. Šauliai negali atstovauti Sąjungai mitinguose, susirinkimuose ar žiniasklaidos
priemonėse, jeigu tai nėra suderinta su Sąjungos ar rinktinės vadovybe.
90. Šauliai turi teisę:
90.1. atstovauti savo padaliniui suvažiavimuose ir susirinkimuose;
90.2. būti išrinkti į visų lygių - Sąjungos, rinktinės, kuopos - renkamus organus
ir rinkti į juos kitus. Šaulys gali būti išrinktas tik į vieną to paties lygio
Sąjungos renkamą organą;
90.3. teikti pasiūlymus dėl Sąjungos ir jos padalinių veiklos, valdymo, struktūros
gerinimo;
90.4. dėvėti šaulio uniformą ir nešioti šaulio ženklą bei kitus priklausančius
aksesuarus;
90.5. nepažeisdami subordinacijos, Sąjungos reikalais kreiptis į Sąjungos vadą, savo
rinktinės vadą, Centro ir rinktinių valdybas, Garbės teismą.
Iškilmės
91. Sąjunga rengia valstybinių, tautinių, karinių, šaulių
švenčių minėjimus, dalyvauja juose, taip pat reikšmingų istorinių bei karių
savanorių datų ir kituose minėjimuose.
92. Birželio 24-oji yra metinė Sąjungos šventė. Rinktinės ir padaliniai turi savo
metines šventes.
93. Per šventes laikomos iškilmingos pamaldos, pagerbiami žuvusieji už Lietuvos
laisvę, rengiamos karinės rikiuotės (paradai) bei karinės eisenos, priesaikos ir
pasižadėjimo ceremonijos.
94. Paradas yra šaulių karinio pasirengimo, drausmės ir vienybės demonstravimas
visuomenei. Šaulių paradai vyksta pagal Lietuvos kariuomenės rikiuotės statutą.
95. Šaulys, žuvęs vykdydamas užduotį ar įvykus nelaimingam atsitikimui, laidojamas
su jo tikėjimo ir šaulių pagerbimo apeigomis. Šaulių pagerbimo apeigas organizuoja
padalinio, kurio narys buvo miręs (žuvęs) šaulys, vadas.
Priesaika
96. Įstoję į Sąjungą asmenys prisiekia Lietuvos Respublikai -
suaugusieji (nuo 18 metų) duoda šaulio priesaiką, o 12-17 metų (įskaitytinai)
jaunuoliai (-ės) - iškilmingą jaunojo šaulio pasižadėjimą.
97. Šaulio priesaikos tekstas:
"Aš, (vardas, pavardė), Jūsų akivaizdoje prisiekiu Lietuvos valstybei,
negailėdamas(-a) jėgų ir gyvybės ginti Jos Laisvę ir Nepriklausomybę.
Pasižadu vykdyti Šaulių sąjungos nario pareigas, laikytis Lietuvos Respublikos
įstatymų ir šaulių etikos, tiksliai vykdyti vadovybės įsakymus.
Pasižadu saugoti man patikėtas paslaptis ir nepasiduoti jokiems Lietuvos priešų
kėslams, rūpintis Lietuvos Respublikos gerove ir visur elgtis, kaip dera doram,
drausmingam ir narsiam šauliui.
Tepadeda man Dievas". (Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio.)
98. Jaunojo šaulio pasižadėjimo tekstas:
"Aš, (vardas, pavardė), Jūsų akivaizdoje iškilmingai pasižadu sąžiningai
vykdyti Šaulių sąjungos nario pareigas, stropiai rengtis ginti Lietuvos Laisvę ir
Nepriklausomybę.
Pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir šaulių etikos, tiksliai vykdyti
savo vadovybės įsakymus.
Pasižadu rūpintis valstybės gerove ir dirbti jos labui, visur ir visada elgtis, kaip
dera doram, drausmingam ir narsiam šauliui".
99. Asmenys, prisiekę Lietuvos Respublikai tarnaudami Lietuvos kariuomenėje ar kaip
kariai kitomis aplinkybėmis, nuo šaulio priesaikos atleidžiami. Kario priesaika
prilygsta šaulio priesaikai.
100. Rikiuotės šauliai, kurie nėra tarnavę Lietuvos Respublikos kariuomenėje ar
prisiekę Lietuvos Respublikai kaip kariai kitomis aplinkybėmis, duoda kario priesaiką.
Šaulio priesaika neprilygsta kario priesaikai. Šaulio priesaikos rikiuotės šauliui
duoti nereikia. Kario priesaika duodama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos
organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
101. Priesaikos diena skelbiama Sąjungos ar rinktinės vado įsakymu, o jaunojo šaulio
pasižadėjimo diena - padalinio vado įsakymu. Priesaikos ir iškilmingo pasižadėjimo
ceremonija vyksta iškilmingoje aplinkoje.
102. Prisiekiama Sąjungos, rinktinės vadovybės ar padalinio vado akivaizdoje prie
Sąjungos ar rinktinės kovinės vėliavos. Jaunojo šaulio pasižadėjimas gali būti
duotas prie Šaulių vėliavos.
103. Duodantieji priesaiką (pasižadėjimą) išsirikiuoja atskirai arba savo padalinio
pirmosiose eilėse. Įnešama vėliava.
104. Priesaiką priimantis pareigūnas primena šauliams priesaikos (pasižadėjimo)
reikšmę ir atsakomybę už jos sulaužymą.
105. Po kalbos komanduojama "laisvai" ir pradedama priesaika.
106. Priesaikos tekstas gali būti skaitomas kiekvieno duodančiojo priesaiką arba visų
kartu.
107. Jeigu priesaikos tekstas skaitomas pavieniui, laikomasi šios tvarkos:
107.1. kviečiamas pagal sąrašą asmuo išeina priešais rikiuotę ir garsiai perskaito
priesaikos tekstą;
107.2. baigęs skaityti, asmuo pasirašo priesaikos lapelyje;
107.3. asmuo prieina prie vėliavos, nusiima galvos apdangalą, priklaupia ir pabučiuoja
vėliavą, po to atsistoja į savo vietą rikiuotėje;
107.4. prisiekusiam ir pabučiavusiam vėliavą asmeniui gali būti įteiktas Sąjungos
nario bilietas ir Sąjungos ženklas.
108. Jeigu priesaikos tekstas skaitomas visų kartu, laikomasi šios tvarkos:
108.1. priesaiką priimantis pareigūnas komanduoja "priesaikai pasirengt".
Duodantieji priesaiką sustoja "ramiai", pakelia dešinę ranką su dviem
ištiestais pirštais (smiliumi ir didžiuoju);
108.2. pareigūnas skaito dalimis priesaikos tekstą, o duodantieji priesaiką garsiai
kartoja;
108.3. baigus skaityti priesaiką, visi pagal sąrašą kviečiami priimančio priesaiką
pareigūno ir atlieka veiksmus, nurodytus 107.2-107.4 punktuose.
109. Priesaiką davusius šaulius gali pašventinti kapelionas (kunigas). Prisiekusieji
nusiima galvos apdangalus, priklaupia. Kapeliono (kunigo) pašventinti visi vėl atsistoja
ir užsideda galvos apdangalus. Kapelionas (kunigas) juos sveikina.
110. Po kapeliono (kunigo) prisiekusius šaulius sveikina priesaiką priėmęs
pareigūnas.
111. Priesaikos lapus pasirašo priesaiką priėmęs pareigūnas. Jie dedami į šaulių
asmens bylas.
Apdovanojimai
112. Sąjungos nariai gali būti apdovanojami Lietuvos valstybės,
krašto apsaugos sistemos ir kitų valstybinių tarnybų bei Sąjungos apdovanojimais,
garbės ir pasižymėjimo ženklais, Sąjungos vado vardiniais ginklais ir dovanomis bei
garbės ir padėkos raštais.
113. Sąjungos apdovanojimai, garbės ir pasižymėjimo ženklai yra šie (pradedant
aukščiausiuoju):
113.1. Šaulių žvaigždė;
113.2. Šaulių žvaigždės medalis;
113.3. Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas "Už nuopelnus Šaulių
sąjungai";
113.4. Sąjungos garbės šaulio vardas ir jį žymintis ženklas;
113.5. Sąjungos vado vardinis ginklas;
113.6. rinktinės garbės šaulio vardas ir jį žymintis ženklas;
113.7. Sąjungos vado vardinė dovana;
113.8. Sąjungos vado garbės raštas;
113.9. Sąjungos vado padėkos raštas;
113.10. rinktinės vado vardinė dovana;
113.11. rinktinės vado garbės raštas;
113.12. rinktinės vado padėkos raštas.
114. Sąjungos garbės šaulius renka Centro valdyba. Sąjungos garbės ir pasižymėjimo
ženklais, Sąjungos vado vardiniu ginklu ir vardinėmis dovanomis, garbės bei padėkos
raštais Sąjungos nariai apdovanojami Sąjungos vado įsakymu. Apdovanojimo Šaulių
žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu tvarką nustato Lietuvos Respublikos ordinų,
medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas.
115. Rinktinės garbės šaulius renka rinktinės valdyba. Rinktinės garbės šaulio
ženklu bei garbės ir padėkos raštais šauliai apdovanojami rinktinės vado įsakymu.
116. Pasiūlymus dėl asmenų apdovanojimo teikia:
116.1. rinktinės vadui - padalinio vadas, prieš tai juos apsvarstęs kuopos valdybos ar
padalinio šaulių susirinkime;
116.2. Sąjungos vadui - rinktinės vadas, prieš tai juos apsvarstęs rinktinės valdybos
posėdyje;
116.3. krašto apsaugos ministrui dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės apdovanojimais,
krašto apsaugos sistemos garbės ir pasižymėjimo ženklais, Šaulių žvaigžde ir
Šaulių žvaigždės medaliu - Sąjungos vadas.
117. Teikimus apdovanoti Šaulių žvaigžde, Šaulių žvaigždės medaliu, Šaulių
sąjungos pasižymėjimo ženklu, Sąjungos garbės šaulio ženklu, krašto apsaugos
sistemos bei kitų valstybės institucijų garbės ir pasižymėjimo ženklais, Lietuvos
valstybės apdovanojimais svarsto Sąjungos apdovanojimų komisija ir teikia Sąjungos
vadui savo išvadas. Sąjungos apdovanojimų komisijos sprendimai Sąjungos vadui yra
patariamieji.
118. Sąjungos apdovanojimų komisiją sudaro 5 nariai. Jos sudėtį tvirtina Centro
valdyba.
119. Sąjungos apdovanojimų komisijos kompetenciją ir darbo tvarką, teikimų apdovanoti
pateikimo tvarką, apdovanojimų, garbės ir pasižymėjimo ženklų įteikimo, apskaitos
ir gaminimo tvarką nustato Sąjungos vado patvirtintos Sąjungos narių apdovanojimo
taisyklės.
120. Sąjungos garbės ir pasižymėjimo ženklus, jų statutus tvirtina Centro valdyba.
Jos sprendimu gali būti įsteigti ir nauji garbės bei pasižymėjimo ženklai.
121. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei ir Sąjungai Sąjungos apdovanojimai,
garbės ir pasižymėjimo ženklai, išskyrus Sąjungos vado vardinį ginklą, gali būti
įteikti ir ne Sąjungos nariams.
SĄJUNGOS VĖLIAVŲ, ŽENKLO, UNIFORMOS BEI KITŲ ATRIBUTŲ
PATVIRTINIMAS IR NAUDOJIMAS
Sąjungos vėliavos
122. Sąjunga turi kovinę ir nekovinę vėliavas. Nekovinė vėliava
vadinama Šaulių vėliava. Rinktinės turi kovines vėliavas. Savo reikmėms jos gali
naudoti ir Šaulių vėliavą.
123. Sąjungos kovinė vėliava yra pagrindinė Sąjungos vėliava ir simbolis. Šaulių
vėliava yra Sąjungos simbolis, skirtas naudoti rinktinėms, padaliniams, meno
kolektyvams, klubams ir kitiems struktūriniams vienetams, per šventes, iškilmes,
eisenas ir kitus renginius. Rinktinės kovinė vėliava yra pagrindinė rinktinės
vėliava ir simbolis.
124. Už Sąjungos kovinės vėliavos saugojimą atsako Sąjungos vadas, o už rinktinės
- rinktinės vadas.
125. Vėliavai įnešti ir išnešti vado įsakymu skiriamas vėliavininkas ir du jo
asistentai. Vėliavininkais ir asistentais skiriami pasižymėję tarnyboje šauliai.
126. Vėliavos padėtį rikiuotėje, laikymą, įnešimą ir išnešimą bei pagerbimą
reglamentuoja Lietuvos kariuomenės rikiuotės statutas.
127. Sąjungos ir rinktinių kovinės vėliavos šventinamos, Šaulių vėliava
nešventinama.
128. Sprendimą dėl Sąjungos kovinės vėliavos pakeitimo gali priimti Sąjungos Centro
valdyba, o dėl rinktinių kovinių vėliavų pakeitimo - rinktinės valdyba. Visų
vėliavų projektus tvirtina Centro valdyba.
129. Sąjungos nariai už nepagarbų elgesį su Sąjungos ir rinktinių vėliavomis atsako
šio statuto ir kitų vidaus drausmę reglamentuojančių dokumentų nustatyta tvarka.
130. Asmenys, praradę kovinę vėliavą, apmoka jos penkeriopą kainą, o nekovinę
vėliavą - prekinę kainą. Taip pat jie baudžiami šio statuto ir kitų vidaus drausmę
reglamentuojančių dokumentų nustatyta tvarka.
131. Kovinės vėliavos naudojamos:
131.1. paraduose, karinėse rikiuotėse ir eisenose;
131.2. duodant priesaiką ir iškilmingą pasižadėjimą;
131.3. per Sąjungos rinktinių atstovų ir rinktinės padalinių atstovų suvažiavimus;
131.4. per iškilmingus valstybinių ir Sąjungos švenčių ar reikšmingų istorinių
datų minėjimus;
131.5. sutinkant aukšto rango svečius: Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos ministrą, Lietuvos Respublikos kariuomenės vadą ir kt.;
131.6. kitais ypatingais atvejais, leidus Sąjungos (rinktinės) vadui.
132. Šaulių vėliava:
132.1. naudojama įvairiuose kultūriniuose ir sporto renginiuose, per šventes, minint
valstybines šventes ir reikšmingas istorines datas;
132.2. naudojama kuopose ir būriuose vietoj kovinės vėliavos (išskyrus priesaiką);
132.3. keliama prie Sąjungos ir rinktinių štabų bei padalinių vadaviečių, per
sporto varžybas ir šventes, stovyklavietėse.
133. Sąjungos vėliavų saugojimą, transportavimą, šventinimą, įteikimą bei
vėliavos dokumentus reglamentuoja Sąjungos vado patvirtinti Šaulių sąjungos vėliavų
nuostatai.
Sąjungos ženklas
134. Sąjungos ženklas - Vyčio skydas - yra pagrindinis Sąjungos
skiriamasis simbolis.
135. Sąjungos ženklas - Vyčio skydas - yra didysis ir mažasis. Didysis tvirtinamas
prie uniformos, mažasis - prie civilinių drabužių. Sąjungos ženklo nešiojimo
tvarką nustato Šaulių uniformų dėvėjimo taisyklės.
136. Sąjungos ženklas yra geltonas, gaminamas iš aukso spalvos metalo. Didysis ženklas
yra 5 x 3,1 cm, o mažasis - 2 x 1,2 cm. Skydo fonas padengtas reljefiškų taškų
faktūra. Ženklo centre - lygus, reljefiškas Vyčio kryžius. Skydo kraštai apvesti
reljefiška 3 mm pločio juostele, kurios viduryje viena po kitos išdėstytos
reljefiškos kniedės. Reversas: atvirkščias averso vaizdas, centre priesagas -
veržlelė.
137. Sąjungos didįjį ženklą nešioja tik Sąjungos nariai. Kandidatai į Sąjungos
narius ir Sąjungos rėmėjai turi teisę nešioti mažąjį Sąjungos ženklą.
138. Sąjungos ženklus užsako, gamina ir jų atsargą laiko Sąjungos štabas.
Sąjungos narių uniformos
139. Sąjungos narių uniformos - išorinis drausmės ir vienybės
simbolis.
140. Uniformų modelius ir priedus, skiriamuosius ir pareiginius ženklus, jų pakeitimus
bei papildymus tvirtina Centro valdyba.
141. Sąjungos nario uniformą sudaro:
141.1. galvos apdangalai;
141.2. drabužiai (viršutiniai, marškiniai, trikotažiniai);
141.3. avalynė;
141.4. priedai (skiriamieji antsiuvai, pareiginiai ženklai, Gedimino stulpai, Sąjungos
ženklas, kepurės ir beretės ženklai, apdovanojimai ir kita).
142. Nustatomi šie Sąjungos narių uniformų modelių tipai:
142.1. sausumos šaulių - vyrų ir moterų;
142.2. jūrų šaulių - vyrų ir moterų;
142.3. jaunųjų šaulių - vaikinų ir merginų;
142.4. lauko.
143. Per šventes dėvima išeiginė uniforma.
144. Sąjungos nario uniformą gali dėvėti tik Sąjungos nariai. Kandidatai į Sąjungos
narius negali dėvėti Sąjungos nario uniformos.
145. Sąjungos nario uniformos dėvėjimo tvarką nustato Sąjungos vado patvirtintos
Šaulių uniformų dėvėjimo taisyklės.
146. Sąjungos nariai už uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimą bei nepagarbų
elgesį su uniforma atsako šio statuto ir kitų vidaus tvarką ir drausmę
reglamentuojančių dokumentų nustatyta tvarka.
147. Sąjungos nario uniforma dėvima:
147.1. kasdieninė - vykdant šaulių pareigas ir užduotis, suvažiavimuose ir
susirinkimuose, per pratybas, įvairias šventes ir renginius, jeigu nėra nurodymo
dėvėti išeiginę uniformą;
147.2. išeiginė - minint valstybines ir kariuomenės šventes, reikšmingas istorines
datas, per Sąjungos šventes, oficialiuose priėmimuose, per didžiąsias religines
šventes, kitais atvejais, nurodžius Sąjungos, rinktinės ar padalinio vadui.
148. Draudžiama dėvėti:
148.1. nenustatytojo pavyzdžio Sąjungos nario uniformą ir atskiras jos dalis,
pareiginius ir skiriamuosius ženklus bei kitus priedus;
148.2. netvarkingą Sąjungos nario uniformą;
148.3. Sąjungos nario uniformą partiniuose ir politiniuose renginiuose (mitinguose,
susirinkimuose ir panašiai), dirbant buities darbus ir kitais atvejais, nesusijusiais su
šaulių veikla, jeigu nėra rinktinės ar padalinio vado leidimo;
148.4. atskiras Sąjungos nario uniformos dalis su civiliniais drabužiais.
149. Draudžiama dėvint Sąjungos nario uniformą nešioti ūkinius krepšius (išskyrus
tuos atvejus, kai gelbstima seniems žmonėms, invalidams, moterims ir t.t.).
150. Vasarinės ar žieminės uniformos dėvėjimo pradžią ir pabaigą nurodo rinktinės
ar padalinio vadas.
PRIĖMIMAS Į SĄJUNGOS NARIUS IR PAŠALINIMAS IŠ JŲ
151. Lietuvos Respublikos pilietis, norintis tapti šauliu, pateikia
arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančios kuopos (atskirojo būrio) vadui:
151.1. nustatytosios formos prašymą su dviem rekomendacijomis. Rekomendacijas gali
rašyti šauliai, turintys ne mažesnį kaip 2 metų stažą. Jaunieji šauliai vietoj
rekomendacijos pateikia tėvų arba globėjų raštišką sutikimą;
151.2. Lietuvos piliečio pasą;
151.3. dokumentą apie karo prievolę. Piliečiams, neįsirašiusiems į karinę
apskaitą, tam skiriamas mėnuo;
151.4. 3 nuotraukas (3x4 cm) asmens bylai, įskaitos kortelei ir pažymėjimui;
151.5. užpildytą asmens duomenų anketą.
152. Stojantiems į Sąjungą asmenims skiriamas nuo 3 iki 6 mėnesių bandomasis
laikotarpis, kurio metu asmuo yra kandidatas į šaulius.
153. Per bandomąjį laikotarpį kandidatas:
153.1. pasitikrina sveikatą (rikiuotės šauliai);
153.2. lanko pradinio pasirengimo pagal Sąjungos vado patvirtintas programas
užsiėmimus;
153.3. vykdo šaulio pareigas kartu su kitais nariais.
Per bandomąjį laikotarpį tikrinami asmens anketiniai duomenys.
154. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, asmens tinkamumą tapti Sąjungos nariu
nagrinėja kuopos valdyba arba šaukiamas atskirojo būrio vadų (būrio vadas,
būrininkas, skyrių vadai) posėdis.
155. Jeigu sprendimas neigiamas, kandidatas į Sąjungą negali stoti 5 metus, o jo asmens
byla laikoma rinktinės štabo personalo skyriuje. Priežastims, dėl kurių asmuo nebuvo
priimtas į Sąjungą, išnykus, jis vėl gali pateikti prašymą priimti į Sąjungą.
156. Asmuo, nepriimtas į šaulius, turi teisę tokį sprendimą apskųsti rinktinės
vadui, o rinktinės vado sprendimą - Sąjungos vadui. Skundas paduodamas pagal
subordinaciją per mėnesį nuo supažindinimo su sprendimu dienos. Padalinio vadas
privalo pilietį supažindinti su sprendimo apskundimo tvarka.
157. Jeigu sprendimas teigiamas, rinktinės vadas rašo įsakymą dėl asmens priėmimo į
Sąjungą rikiuotės, ne rikiuotės arba jaunuoju šauliu.
158. Padalinio vadas per mėnesį nuo įsakymo išleidimo organizuoja iškilmingą šaulio
priesaikos ar jaunojo šaulio pasižadėjimo ceremoniją.
159. Sąjungos nario stažas skaičiuojamas nuo įsakymo dėl jo priėmimo į Sąjungą
išleidimo dienos.
160. Sąjungos nario pažymėjimų blankus tvirtina Centro valdyba, o pažymėjimų
išdavimo ir apskaitos tvarką nustato Sąjungos vado patvirtintos Sąjungos nario
pažymėjimų išdavimo ir apskaitos taisyklės.
161. Asmuo, atsisakęs prisiekti Lietuvos Respublikai, negali būti Sąjungos nariu, ir
įsakymas dėl jo priėmimo į Sąjungą netenka galios.
162. Asmenys, davę kario priesaiką, nuo šaulio priesaikos atleidžiami.
163. Šauliai pašalinami iš Sąjungos, jeigu:
163.1. to prašo;
163.2. persikelia gyventi į kito padalinio teritorijoje esančią vietą ir neįsirašo
ten į įskaitą per 3 mėnesius;
163.3. be pateisinamų priežasčių nemoka nario mokesčio ir nevykdo savo
įsipareigojimų ilgiau nei 6 mėnesius;
163.4. pažeidžia Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo ir šio statuto
reikalavimus.
Nurodytais 163.3 ir 163.4 punktuose atvejais šauliai iš Sąjungos pašalinami šio
statuto skyriuose "Šaulių drausmė" ir "Drausminės nuobaudos ir
skatinimas" numatyta tvarka.
164. Šaulių priėmimo, pašalinimo ir įskaitos tvarką nustato Sąjungos vado
patvirtintos Sąjungos narių priėmimo, pašalinimo ir įskaitos taisyklės.
SĄJUNGOS NARIŲ MOKYMAS IR TARNYBOS UŽDUOČIŲ VYKDYMAS
Sąjungos narių mokymas
165. Asmenys, priimti rikiuotės šauliais ir netarnavę Lietuvos
kariuomenėje, privalo išeiti 38 valandų pradinį kario kursą pagal kariuomenės
dalinio, kuriam priskirtas rikiuotės šaulių padalinys, programą. Išėję šį kursą
asmenys duoda kario priesaiką ir tampa rikiuotės šauliais.
166. Rikiuotės šauliai, anksčiau neišėję bazinio šaulio kurso, mokomi pagal bazinio
kario kurso programą kariuomenės daliniuose, kuriems priskirti rikiuotės šaulių
padaliniai.
167. Rikiuotės šauliai mokomi 20 parų per metus poilsio ir darbo dienomis.
168. Rikiuotės šauliai, išėję bazinio kario kurso programą, toliau kasmet rengiami
bendruose su kariuomene mokymuose ir pratybose.
169. Ne rikiuotės šauliai vykdo pagalbinės teritorinės gynybos užduotis:
169.1. netarnavusieji Lietuvos kariuomenėje išeina 38 valandų pradinį kario kursą
Sąjungos padalinyje arba kariuomenės dalinyje ar mokymo įstaigoje;
169.2. pagal specialias programas ir planus rengiami vykdyti pagalbines teritorinės
gynybos užduotis - saugoti svarbius strateginius ir ūkio objektus, įrengti inžinerines
gynybos užtvaras, atlikti žvalgybos užduotis (taip pat rengiamas materialinio-techninio
aptarnavimo, karo medicinos žemesnysis personalas), atlikti kitas numatomas teritorinės
gynybos planuose užduotis.
170. Pagalbinių užduočių rengimo programas, suderintas su Lietuvos kariuomenės mokymo
ir doktrinų valdyba, tvirtina Sąjungos vadas.
171. Ne rikiuotės šaulių mokymai ir pratybos pagal programas trunka nuo 10 iki 20
dienų per metus. Darbo dienomis mokymai ir pratybos gali būti organizuojami ne dažniau
kaip 2 kartus per metus, o bendra jų trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 7 dienos.
172. Išėjus specialiojo pasirengimo vykdyti užduotis mokymo programą, ne rikiuotės
šaulių kovinis rengimas vyksta bendruose su kariuomenės daliniais mokymuose ir
pratybose.
173. Jaunieji šauliai mokomi pagal Sąjungos vado patvirtintas jaunųjų šaulių mokymo
programas 12-14 ir 15-17 metų grupėmis.
174. Jaunieji šauliai, baigę mokymo kursą pagal jaunojo šaulio programą, laiko
įskaitą. Išlaikiusiesiems įskaitas kariuomenės vado nustatyta tvarka leidžiama
išeiti būtinuosius karinius mokymus.
175. Išėję mokymo kursą ir sulaukę 18 metų šauliai duoda kario priesaiką ir
perkeliami į rikiuotės šaulių padalinius.
176. Jaunųjų šaulių mokymą organizuoja šaulių padalinių vadai, o juos moko
šauliai instruktoriai bei Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos bei atsargos
karininkai, puskarininkiai, viršilos ir seržantai.
177. Sąjungos rinktinių ir padalinių vadai rengiami ir tobulinasi:
177.1. Sąjungos štabe pagal Sąjungos vado patvirtintą bendrąją vadų rengimo
programą;
177.2. krašto apsaugos sistemos mokymo įstaigose pagal atsargos karininkų,
puskarininkių, viršilų ir seržantų rengimo programas bei atskirų kursų programas.
178. Kariniai specialistai - ryšininkai, kulkosvaidininkai, vairuotojai-mechanikai,
granatsvaidininkai, inžinieriai-pionieriai ir kiti - rengiami krašto apsaugos sistemos
mokymo įstaigose.
179. Atsargos seržantus, viršilas ir puskarininkius bei karinius specialistus gali
rengti Sąjunga, naudodamasi aukštesniųjų mokyklų bazėmis, suderinusi tai su mokyklos
vadovybe, kariuomenės vado nustatyta tvarka ir pagal patvirtintąsias programas.
180. Šauliai, vykdantys bendras užduotis su policija, rengiami pagal Policijos
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos parengtas ir patvirtintas programas. Šių
šaulių rengimą organizuoja šaulių padalinių vadai, o juos padeda rengti teritorinių
policijos įstaigų vadovų skirti pareigūnai.
181. Dirbti gelbėjimo darbus ir likviduoti ekstremalių įvykių padarinius šauliai
rengiami pagal civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų parengtas ir
patvirtintas programas. Užsiėmimus organizuoja šaulių padalinių vadai, o jiems
vadovauja civilinės saugos ir gelbėjimo institucijų specialistai.
Užduočių vykdymas
182. Rinktinės vadas pateikia kariuomenės dalinio vadui prašymą
priskirti rikiuotės šaulių padalinį dalinio kuopai. Prie prašymo pridedami: vardinis
rikiuotės šaulių sąrašas, sutvarkytos asmens bylos, sveikatos pažymėjimai bei
Vidaus reikalų ministerijos atsakymas dėl šaulio teistumo.
183. Rikiuotės šaulių padaliniai kariuomenės dalinio vado įsakymu priskiriami
kariuomenės dalinio kuopai. Rikiuotės šaulių padaliniai pavaldūs dalinių ir
padalinių, kuriems priskirti, vadams.
184. Rikiuotės šaulių asmens bylos, sveikatos pažymėjimai ir Vidaus reikalų
ministerijos atsakymai laikomi tame šaulių padalinyje, į kurio sudėtį jie įeina.
Kariniame padalinyje, kuriam priskirtas rikiuotės šaulių padalinys, laikomos šaulių
įskaitos kortelės ir sąrašai.
185. Rikiuotės šaulių padaliniai užsiėmimuose, mokymuose ir pratybose dalyvauja
kariuomenės dalinyje ir padalinyje nustatyta tvarka. Šaulių padalinių vadai užtikrina
rikiuotės šaulių dalyvavimą užsiėmimuose, mokymuose, pratybose.
186. Ne rikiuotės šaulių padaliniams, kurie vykdo pagalbines teritorinės gynybos
užduotis, darbą planuoja kariuomenės teritorinės gynybos štabai. Jos numatomos
teritorinės gynybos planuose.
187. Rinktinės vadai apie ne rikiuotės šaulių padalinius, suformuotus pagalbinėms
teritorinės gynybos užduotims vykdyti, raštu informuoja kariuomenės teritorinės
gynybos štabus ir teikia prašymus skirti jiems pagalbines teritorinės gynybos
užduotis.
188. Ne rikiuotės šaulių padaliniams, rengiamiems vykdyti pagalbines teritorinės
gynybos užduotis, vadovauja ir už jų rengimą vykdyti užduotis atsako šaulių kuopų
(atskirųjų būrių) vadai. Kai šie padaliniai dalyvauja mokymuose ir pratybose su
kariuomenės daliniais, jie pavaldūs dalinio (padalinio), kuriam priskirti per šiuos
mokymus ar pratybas, vadui.
189. Sąjungos kuopų ir atskirųjų būrių vadai savo įsakymais sudaro padalinius
užduotims su policija vykdyti.
190. Teritorinių policijos įstaigų vadovai ir Sąjungos kuopų bei atskirųjų būrių
vadai pasirašo bendradarbiavimo sutartis, kuriose nurodomas užduočių pobūdis,
užduočių vykdymo sąlygos, šaulių paskyrimo vykdyti užduotis tvarka, aprūpinimas
specialiosiomis ir ryšio priemonėmis užduočių vykdymo metu, šaulių rengimas vykdyti
užduotis ir kiti dalykai.
191. Užduočių, susijusių su pagalbos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos
institucijoms teikimu, pobūdį, šaulių skyrimo ir rengimo jas vykdyti tvarką, vykdymo
sąlygas, aprūpinimą užduotims vykdyti reikalingomis priemonėmis ir kitus klausimus
nustato civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų bendradarbiavimo sutartys,
pasirašytos su Sąjungos dalinių ir padalinių vadais.
X. ŠAULIŲ DRAUSMĖ
Bendroji dalis
192. Šaulių drausmė (toliau vadinama - drausmė) yra griežtas,
sąmoningas ir tikslus Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos šaulių
sąjungos įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų, krašto
apsaugos statutų, šio statuto, vadų įsakymų bei nurodymų vykdymas, viešosios
tvarkos ir visuotinai pripažintų elgesio normų laikymasis.
193. Drausmės pažeidimu laikomas šaulio tyčinis arba neatsargus veikimas arba
neveikimas, kuriuo pažeidžiami Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai,
krašto apsaugos statutai, šis statutas, vadų (viršininkų) įsakymai bei nurodymai,
viešoji tvarka, žmogaus orumas ir visuotinai pripažintos elgesio normos.
194. Drausminės nuobaudos skiriamos tiesioginio viršininko įsakymu.
195. Rikiuotės ir ne rikiuotės šauliams, vykdantiems teritorinės gynybos užduotis,
mokymų ir pratybų laiku esantiems sargyboje, budintiems tarnyboje, taikomas Lietuvos
Respublikos kariuomenės drausmės statutas ir kiti drausmės palaikymo Lietuvos
kariuomenėje teisės aktai.
196. Atsakomybę už drausmės pažeidimą lengvinančios aplinkybės:
196.1. drausmės pažeidėjas prisipažįsta padaręs drausmės pažeidimą ir
nuoširdžiai dėl to gailisi;
196.2. drausmės pažeidėjas savo noru atlygina padarytą žalą;
196.3. drausmės pažeidėjas drausmės pažeidimą padaro labai susijaudinęs (dėl
asmeninių ar šeimyninių aplinkybių).
Vadas (viršininkas), skirdamas drausminę nuobaudą, gali atsižvelgti į kitas
lengvinančias aplinkybes, nenumatytas 196 punkte.
197. Atsakomybę už drausmės pažeidimą sunkinančios aplinkybės:
197.1. drausmė pažeidžiama toliau, nepaisant reikalavimo liautis tai darius;
197.2 pakartotinai padarytas toks pat drausmės pažeidimas, už kurį šauliui jau buvo
paskirta drausminė arba administracinė nuobauda;
197.3. drausmės pažeidimas padarytas vykdant užduotis, einant sargybą ar budint;
197.4. drausmės pažeidimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar
psichotropinių medžiagų;
197.5. vienu metu tas pats asmuo padaro kelis drausmės pažeidimus ar prieš kelis
asmenis;
197.6. drausmės pažeidimas padaromas iš savanaudiškumo ar kitų žemų paskatų.
Šaulių drausmės pažeidimai
198. Šaulių drausmės pažeidimai gali būti šiurkštūs ir
nešiurkštūs.
199. Šiurkštūs šaulių drausmės pažeidimai yra šie:
199.1. budėjimo taisyklių pažeidimas - šaulio, budinčio padalinyje, saugomame objekte
ar kitoje vietoje, Sąjungos statutų ir atitinkamų budėjimo instrukcijų reikalavimų
pažeidimas.
Už budėjimo taisyklių pažeidimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos
pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.2. Sąjungos turto praradimas ar sugadinimas - neatsargus šauliui patikėto Sąjungos
turto praradimas ar sugadinimas, kai nėra nusikaltimo požymių, taip pat patikėto turto
perdavimas naudotis ne Sąjungos nariams ar jo naudojimas ne pagal paskirtį, nesuderinus
to su aukštesniuoju viršininku, arba kitoks patikėto turto netinkamas naudojimas.
Už Sąjungos turto praradimą ar sugadinimą skiriamas griežtas papeikimas arba
pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.3. dokumento praradimas arba suklastojimas - griežtos apskaitos dokumento, kurio
turinys nesudaro valstybės ar Sąjungos paslapties, praradimas ar suklastojimas, taip pat
suklastoto dokumento panaudojimas.
Už dokumento praradimą arba suklastojimą skiriamas griežtas papeikimas arba
pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.4. Sąjungos diskreditavimas, šaulio vardo pažeminimas - melagingos ar iškreiptos
informacijos apie Sąjungos veiklą, jos padalinius, atskirus vadus ir Sąjungos narius
pateikimas visuomenei, įstaigoms, organizacijoms ir kitiems; taip pat neblaivaus šaulio
pasirodymas su Sąjungos nario uniforma viešosiose vietose ar kiti veiksmai,
pažeidžiantys viešojo elgesio taisykles, šaulių etiką, žeminantys šaulio vardą ir
diskredituojantys Sąjungą.
Už Sąjungos diskreditavimą, šaulio vardo pažeminimą skiriamas griežtas papeikimas
arba pažeminamos pareigos, atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų arba
uždraudžiama dėvėti Sąjungos nario uniformą iki 6 mėnesių;
199.5. neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių
medžiagų šaulio dalyvavimas šaulių veikloje - kai alkoholis vartojamas Sąjungos ir
rinktinių štabų ir padalinių patalpose, taip pat kai neblaivus ar apsvaigęs nuo
narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų šaulys dalyvauja šaulių veikloje,
būna toks tarnybos metu arba vadas nesiima priemonių neblaiviems ar apsvaigusiems nuo
narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų šauliams nušalinti nuo veiklos ar
tarnybos arba tai slepia nuo aukštesniojo viršininko, taip pat kai alkoholis vartojamas
gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose ir kitose viešosiose vietose, išskyrus
prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose leista parduoti pilstomus alkoholinius
gėrimus.
Už dalyvavimą šaulių veikloje neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos
pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų, arba uždraudžiama iki 6
mėnesių dėvėti Sąjungos nario uniformą;
199.6. tarnybinės informacijos atskleidimas - tarnybinės informacijos, kuri šauliui
patikėta ar tapo žinoma per jo veiklą Sąjungoje arba kitokiu būdu, atskleidimas kitam
šauliui ar asmeniui, neturinčiam teisės jos žinoti, taip pat informacijos apie
Sąjungą, kuri be vado (viršininko) leidimo neskelbtina, atskleidimas, dokumentų su
tokia informacija kopijavimas ar jų išrašų darymas, jų išnešimas (išvežimas) bei
platinimas bet kuria forma, taip pat nepagrįstas informacijos išplatinimas arba
klaidingas (per didelio arba per mažo) slaptumo laipsnio nustatymas, padarytas
savanaudiškais tikslais, jeigu tai nesukelia sunkių padarinių.
Už tarnybinės informacijos atskleidimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos
pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.7. sąmoningas klaidingų žinių apie save pateikimas arba žinių nuslėpimas -
klaidingų žinių apie save, savo ryšius ir interesus, galinčių turėti reikšmės
tinkamumo būti Sąjungos nariu nustatymui, tarnybos paslapčių apsaugai ir pareigų
vykdymui ar galinčių būti interesų konflikto priežastimi, pateikimas, taip pat
žinių nuslėpimas Sąjungos nustatyto turinio anketoje.
Už sąmoningą klaidingų žinių apie save pateikimą arba nuslėpimą skiriamas
griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų
pareigų. Jeigu nuslepiama informacija, dėl kurios asmuo negali būti Sąjungos nariu,
šaulys pašalinamas iš Sąjungos;
199.8. neteisėto įsakymo davimas - įsakymo, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos
šaulių sąjungos įstatymui ir kitiems įstatymams, Sąjungos statutui ir kitiems
teisės aktams bei žeminančio žmogaus orumą, davimas ar vertimas tokį įsakymą
vykdyti, jeigu jo vykdymas nesukelia kūno sužalojimo, sunkių padarinių ir nepadaro
didelės žalos.
Už neteisėto įsakymo davimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos,
arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.9. neteisėto įsakymo vykdymas - įsakymo, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos
šaulių sąjungos įstatymui ir kitiems įstatymams, Sąjungos statutui ir kitiems
teisės aktams bei žeminančio žmogaus orumą, vykdymas, jeigu tai nesukelia kūno
sužalojimo, sunkių padarinių ar nepadaro didelės žalos.
Už neteisėto įsakymo vykdymą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos
pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.10. savavališkas pasišalinimas - savavališkas (neinformavus apie tai tiesioginio
viršininko) pasišalinimas iš tarnybos vietos arba tyčinis ar dėl aplaidumo
neatvykimas į tarnybos vietą nustatytuoju laiku.
Už savavališką pasišalinimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos
pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.11. Sąjungos simbolių išniekinimas - tyčinis Sąjungos simbolių (vėliavų,
ženklų, uniformos ir kitų) subjaurojimas ar kitoks išniekinimas, taip pat viešas
pasityčiojimas iš jų.
Už Sąjungos simbolių išniekinimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos
pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų, arba uždraudžiama iki 6
mėnesių dėvėti Sąjungos nario uniformą, arba pašalinama iki 2 metų iš Sąjungos;
199.12. piktnaudžiavimas tarnyba - tyčinis pasinaudojimas tarnyba savanaudiškais
priešingais Sąjungos interesams tikslais.
Už piktnaudžiavimą tarnyba skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos,
arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.13. pareigų neatlikimas - pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos šaulių
sąjungos įstatyme, šiame statute, pareiginiuose nuostatuose ir kituose vidaus tvarką
reglamentuojančiuose dokumentuose, neatlikimas, įsakymų nevykdymas, netinkamas ar
pavėluotas jų vykdymas arba vykdymas iš dalies dėl nerūpestingumo ar aplaidumo.
Už pareigų neatlikimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba
atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.14. tarnybos įgaliojimų viršijimas - Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos
įstatymo, šio statuto, pareiginių nuostatų ir vadų įsakymų suteiktų įgaliojimų
viršijimas.
Už tarnybinių įgaliojimų viršijimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos
pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.15. elgesio su ginklais ir šaudmenimis taisyklių pažeidimas - Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatytos Sąjungos ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo,
saugojimo, išdavimo, apskaitos tvarkymo ir naudojimo tvarkos bei vadų įsakymų
nustatytų taisyklių pažeidimas.
Už elgesio su ginklais ir šaudmenimis taisyklių pažeidimą skiriamas griežtas
papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.16. tarpusavio santykių taisyklių pažeidimas - garbės arba orumo pažeminimas
žodžiu, raštu arba veiksmu, padarytas pavaldinio vadui (viršininkui) arba vado
(viršininko) pavaldiniui, arba šaulio kitam šauliui, bent vienam iš jų vykdant
tarnybines pareigas, vertimas atiduoti ar apkeisti išduotus asmeniniam naudojimui
daiktus, patarnauti kitiems šauliams, grasinimas vadui (viršininkui) padaryti žalą,
susijęs su jo tarnybinių pareigų ėjimu, pareikštas pačiam vadui (viršininkui) arba
perduotas per kitus asmenis.
Už tarpusavio santykių taisyklių pažeidimą skiriamas griežtas papeikimas arba
pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.17. šio statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų
skyrimo, vykdymo ir apskundimo tvarkos pažeidimas - šiame statute nustatytos drausmės
pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, vykdymo ir apskundimo tvarkos
pažeidimas, padarytas tyčiniais veiksmais.
Už šį pažeidimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba
atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.18. melagingo paaiškinimo davimas - melagingo paaiškinimo apie vidaus tvarkos ir
drausmės pažeidimą davimas atliekant drausmės pažeidimo tyrimą arba vertimas kitą
asmenį duoti melagingą paaiškinimą.
Už melagingo paaiškinimo davimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos
pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų.
Už šiurkščius šaulių drausmės pažeidimus, padarytus sunkinančiomis aplinkybėmis,
šaulys iš Sąjungos pašalinamas iki 2 metų arba be teisės grįžti į Sąjungą.
200. Nešiurkštūs šaulių drausmės pažeidimai yra:
200.1. šaulių mandagumo ir viešojo elgesio taisyklių pažeidimas - šiame statute ir
kituose vidaus tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų šaulių mandagumo
taisyklių nesilaikymas, viešas necenzūrinių žodžių vartojimas ir kitų viešojo
elgesio taisyklių nesilaikymas tarnyboje ir viešosiose vietose.
Už mandagumo ir viešojo elgesio taisyklių pažeidimą skiriamas papeikimas arba
uždraudžiama iki 3 mėnesių dėvėti Sąjungos nario uniformą;
200.2. uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimas - Sąjungos nario ir uniformos
dėvėjimo taisyklių pažeidimas, taip pat neteisėtas apdovanojimų ir kitų
pasižymėjimo ženklų, pareiginių ir skiriamųjų ženklų nešiojimas.
Už uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimą skiriamas papeikimas arba uždraudžiama
iki 6 mėnesių dėvėti Sąjungos nario uniformą;
200.3. Rikiuotės statuto taisyklių pažeidimas - Rikiuotės statuto taisyklių
pažeidimas šauliui vilkint uniformą.
Už Rikiuotės statuto taisyklių pažeidimą skiriamas papeikimas;
200.4. dokumento sugadinimas - oficialaus dokumento, patikėto tarnybos reikmėms ar
asmeniniam naudojimui (pažymėjimo, liudijimo ir kitokio), sugadinimas ar nerūpestingas
laikymas, sukėlęs jo sugadinimą, taip pat klaidingų duomenų įrašymas į oficialų
dokumentą dėl nerūpestingumo ir netyčinis suklydimas, kai dokumentas išduodamas
(pateikiamas) su iškraipytais duomenimis.
Už dokumento sugadinimą skiriamas papeikimas;
200.5. apdovanojimo ir skatinimo tvarkos pažeidimas - šiame statute bei Sąjungos narių
apdovanojimo taisyklėse nustatytas apdovanojimo ir skatinimo tvarkos pažeidimas.
Už apdovanojimo ir skatinimo tvarkos pažeidimą skiriamas papeikimas ar griežtas
papeikimas.
Už nešiurkščius šaulių drausmės pažeidimus, padarytus sunkinančiomis
aplinkybėmis, skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba
atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų.
Drausminės nuobaudos skyrimo bendrosios taisyklės
201. Drausminė nuobauda už drausmės pažeidimą turi būti skiriama
tiksliai laikantis šio statuto ir objektyviai atitikti drausmės pažeidimo laipsnį.
Niekam negali būti skirta kitokia drausminė nuobauda, negu numatyta statute. Vadas
(viršininkas), paskyręs drausminę nuobaudą neobjektyviai arba nesilaikydamas šių
rekomendacijų, traukiamas atsakomybėn.
202. Skiriant drausminę nuobaudą, atsižvelgiama į drausmės pažeidimo pobūdį ir
esmę, drausmės pažeidėjo asmenybę, elgesį, buvimo Sąjungoje laiką bei aktyvumą
šaulių veikloje, atsakomybę už drausmės pažeidimą lengvinančias ir sunkinančias
aplinkybes.
203. Jeigu šaulys padaro drausmės pažeidimą būdamas sargyboje ar budėdamas,
drausminė nuobauda jam skiriama po to, kai jis baigia sargybą (budėjimą) arba
nušalinamas nustatytąja tvarka nuo sargybos (budėjimo).
204. Drausminė nuobauda skiriama iškart po to, kai ištiriamas drausmės pažeidimas,
bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią vadui (viršininkui) pranešta,
kad drausmės pažeidimą tirti baigta.
205. Drausminės nuobaudos neskiriamos, jeigu nuo drausmės pažeidimo tyrimo pradžios
dienos praeina 6 mėnesiai ir per tą laiką drausmės pažeidimas iki galo neištirtas.
206. Pažeidėjo ligos ar atostogų laikas, kurį nebuvo galima spręsti jo drausminės
atsakomybės klausimo, į drausminės nuobaudos skyrimo laiką neįskaitomas.
207. Už vieną drausmės pažeidimą šauliui gali būti paskirta tik viena drausminė
nuobauda.
208. Vadui ar viršininkui skirtą drausminę nuobaudą draudžiama skelbti jo pavaldinių
akivaizdoje.
209. Drausminė nuobauda galioja 12 mėnesių. Drausminė nuobauda laikoma galiojančia,
iki pasibaigia jos galiojimo laikas arba ji panaikinama.
210. Vadas (viršininkas), skyręs drausminę nuobaudą, arba tiesioginis aukštesnysis
vadas (viršininkas) gali panaikinti ją nepraėjus nustatytajam laikui, jeigu įsitikina,
kad skirta drausminė nuobauda padarė šauliui teigiamą poveikį ir šaulys savo elgesiu
įrodo pasitaisęs.
211. Tiesioginis viršininkas, kuris mano turįs per maža teisių bausti
nusižengusįjį, tai padaryti siūlo aukštesniajam viršininkui.
Šaulių drausmės pažeidimo tyrimas
212. Tiriant drausmės pažeidimą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo
tos dienos, kurią vadas (viršininkas) apie jį sužino, būtina nustatyti (ištirti):
212.1. drausmės pažeidėjo asmens duomenis;
212.2. kuris(-ie) šio statuto, vadų (viršininkų) įsakymų ar nurodymų, Lietuvos
Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir kitokių dokumentų straipsnis(-iai) ar
punktas(-ai) pažeistas(-i) ir kokia šio(-ių) pažeidimo(-ų) esmė;
212.3. drausmės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir būdą (veikimas ar neveikimas,
veikimo būdas ir kita);
212.4. įrodymus, patvirtinančius, kad šaulys kaltas padaręs drausmės pažeidimą;
212.5. sąlygas, priežastis ir aplinkybes, lėmusias ar paskatinusias (padėjusias)
padaryti drausmės pažeidimą;
212.6. drausmės pažeidimo padarinius: sutrikęs padalinio užduoties vykdymas,
sugadintas ar prarastas turtas, sunkesnis tam tikrų nustatytųjų funkcijų vykdymas ir
panašiai;
212.7. kitus duomenis, kurių reikia drausmės pažeidimui tinkamai įvertinti ir
teisingam sprendimui dėl drausminės nuobaudos skyrimo priimti;
212.8. priemones, kurių reikia imtis nedelsiant, kad būtų pašalintos drausmės
pažeidimą (-us) lėmusios sąlygos ir priežastys.
213. Drausmės pažeidimą tiria šaulio vadas (viršininkas) arba jo paskirtas ar
įgaliotas asmuo(asmenys). Jis (jie) privalo nustatyti, surinkti ir ištirti visus faktus
ir visą įmanomą gauti su tiriamu drausmės pažeidimu susijusią medžiagą. Šio
tyrimo medžiagoje turi būti šaulio, kuris įtariamas padaręs drausmės pažeidimą,
rašytinis pasiaiškinimas. Jeigu reikia, nustatomas laikas šiam pasiaiškinimui
pateikti. Turi būti skirta tiek laiko, kad šaulys ne tik galėtų parašyti
pasiaiškinimą, bet ir spėtų surinkti ir pateikti jo elgesį paaiškinančius arba
pateisinančius faktus. Jeigu šaulys atsisako pasiaiškinti raštu ar per vado
(viršininko) nustatytą laiką be svarbių priežasčių nepateikia rašytinio
pasiaiškinimo, tyrimas gali būti atliekamas be šio pasiaiškinimo.
214. Asmuo, baigęs tirti drausmės pažeidimą, parengia tyrimo raportą, pranešimą ir
panašiai, kuriame aiškiai ir argumentuotai pateikia išvadas pagal šių rekomendacijų
reikalavimus ir patariamuosius pasiūlymus dėl drausmės pažeidėjo atsakomybės.
215. Vadas (viršininkas), remdamasis drausmės pažeidimo tyrimo išvadomis (raportu,
pranešimu), sprendžia, ar drausmės pažeidėjui turi būti skirta drausminė nuobauda,
jeigu turi, kokia, kokių reikia imtis priemonių, kad būtų pašalintos sąlygos ir
priežastys, lėmusios drausmės pažeidimą, ir kitus klausimus, susijusius su šiuo
drausmės pažeidimu.
Drausminių nuobaudų apskundimas
216. Šaulys, manantis, kad skiriant ar vykdant drausminę nuobaudą
pažeisti šio statuto reikalavimai, turi teisę skųstis dėl drausminės nuobaudos.
217. Šaulys turi teisę skųstis tik tiesioginiam vado (viršininko), skyrusio jam
drausminę nuobaudą, vadui (viršininkui).
218. Skundą padavęs šaulys, per mėnesį negavęs atsakymo iš vado (viršininko),
kuriam padavė skundą, arba nesutinkantis su gautu atsakymu, turi teisę dar kartą
apskųsti sprendimą dėl jo skundo tam vadui (viršininkui), kuriam tiesiogiai pavaldus
sprendimą priėmęs vadas (viršininkas).
219. Šaulys, kurio nepatenkina pakartotinis atsakymas į skundą dėl drausminės
nuobaudos skyrimo, turi teisę kreiptis į Sąjungos vadą per 10 dienų nuo šio atsakymo
gavimo.
220. Skundas dėl drausminės nuobaudos pateikiamas per 10 dienų nuo šaulio raštiško
supažindinimo su paskirta drausmine nuobauda. Šis terminas gali būti pratęstas, jeigu
to nespėta padaryti dėl šaulio ar jo šeimos nario ligos, nelaimingo atsitikimo ar
buvimo komandiruotėje ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
221. Šaulys prie pasirašyto skundo prideda duomenis apie savo, kaip šaulio, pareigas,
stažą, padalinį, į kurio įskaitą įrašytas, gyvenamąją vietą. Nepasirašytas ir
be šių duomenų skundas dėl drausminės nuobaudos pripažįstamas anoniminiu ir
nenagrinėjamas.
222. Skundas dėl drausminės nuobaudos turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per
mėnesį nuo jo gavimo dienos.
223. Skundą dėl drausminės nuobaudos nagrinėja tas vadas (viršininkas), kuriam jis
paduotas, o išimtiniais atvejais - jo įgaliotas asmuo. Draudžiama pavesti nagrinėti
skundą vadui (viršininkui), kurio veiksmai apskundžiami, arba šio vado (viršininko)
pavaldiniams.
224. Priimdamas sprendimą dėl skundo, vadas (viršininkas) privalo:
224.1. jeigu skundas pagrįstas, - patenkinti skundą padavusio šaulio prašymą
(sumažinti, panaikinti paskirtą ar jau įvykdytą drausminę nuobaudą ir panašiai);
224.2. jeigu skundas nepagrįstas, - nekeisti sprendimo, kuriuo paskirta drausminė
nuobauda;
224.3. pranešti skundą padavusiam šauliui raštu ar žodžiu (jo pageidavimu), koks
priimtas dėl jo skundo sprendimas, o jeigu skundas atmetamas, nurodyti atmetimo motyvus
ir paaiškinti šio sprendimo apskundimo tvarką.
Jeigu skundas susijęs su šaulių etikos ir dorovės normų pažeidimu, rinktinės vadas
bei Sąjungos vadas gali perduoti jį atitinkamo lygio Garbės teismui.
XI. DRAUSMINĖS NUOBAUDOS IR SKATINIMAS
Drausminės nuobaudos ir viršininkų teisės jas skirti
225. Tiesioginio viršininko už nusižengimus paskirta nuobauda
laikoma drausmine.
226. Šauliams taikomos šios drausminės nuobaudos:
226.1. papeikimas (žodžiu ar raštu, neviešas arba viešas padalinio šaulių
akivaizdoje);
226.2. griežtas papeikimas (žodžiu ar raštu, neviešas arba viešas padalinio šaulių
akivaizdoje);
226.3. uždraudimas dėvėti uniformą iki 6 mėnesių, išskyrus mokymo ir pratybų
laiką;
226.4. pareigų pažeminimas;
226.5. atleidimas iš vadovaujančiųjų pareigų (be teisės į jas ateityje ar su teise
būti skiriamam į jas po 2 metų);
226.6. pašalinimas iš Sąjungos iki 2 metų;
226.7. pašalinimas iš Sąjungos be teisės į ją grįžti.
227. Būrio vadas turi teisę pareikšti papeikimą žodžiu.
228. Kuopos ir atskirojo būrio vadas turi teisę:
228.1. pareikšti papeikimą arba griežtą papeikimą įsakymu;
228.2. pagal kompetenciją pažeminti pareigas;
228.3. pagal kompetenciją atleisti iš vadovaujančiųjų pareigų;
228.4. uždrausti dėvėti uniformą iki 6 mėnesių, išskyrus mokymo ir pratybų laiką.
229. Rinktinės vadas turi teisę:
229.1. pagal kompetenciją pažeminti pareigas;
229.2. pagal kompetenciją atleisti iš vadovaujančiųjų pareigų;
229.3. pašalinti iš Sąjungos iki 2 metų;
229.4. pašalinti iš Sąjungos be teisės į ją grįžti.
230. Sąjungos vadas turi teisę:
230.1. pagal kompetenciją pažeminti pareigas;
230.2. pagal kompetenciją atleisti iš vadovaujančiųjų pareigų.
231. Aukštesnieji viršininkai gali skirti ir tokias nuobaudas, kurias skirti turi teisę
žemesnieji viršininkai.
232. Jeigu artimiausiasis viršininkas mano turįs per maža teisių nusižengusįjį
bausti, tai padaryti siūlo aukštesniam viršininkui.
233. Šaulys, daug kartų pažeidęs šaulių drausmę, kai jam ne kartą buvo skirtos
drausminės nuobaudos, gali būti pašalinamas iš Sąjungos iki 2 metų ar be teisės
būti Sąjungos nariu ateityje.
234. Visos drausminės nuobaudos įrašomos į šaulio asmens bylą, o Sąjungos
pareigūnų - ir į jų įskaitos lapą.
Šaulių skatinimas
235. Už aktyvią veiklą, pasižymėjimus ir nuopelnus Lietuvos
Respublikai bei Sąjungai šauliai gali būti skatinami:
235.1. žodine ar rašytine padėka;
235.2. Sąjungos apdovanojimais, garbės ir pasižymėjimo ženklais, numatytais šio
statuto 113.1-113.12 punktuose;
235.3. Lietuvos valstybės, krašto apsaugos sistemos bei kitų valstybės institucijų
apdovanojimais, garbės ir pasižymėjimo ženklais.
236. Būrio vadas turi teisę pareikšti žodinę padėką.
237. Kuopos vadas turi teisę:
237.1. pareikšti rašytinę padėką;
237.2. apdovanoti pinigine ar daiktine dovana.
238. Rinktinės vadas turi teisę:
238.1. apdovanoti rinktinės garbės šaulio ženklu;
238.2. apdovanoti vardinėmis dovanomis;
238.3.apdovanoti rinktinės vado garbės ar padėkos raštu;
238.4. teikti Sąjungos vadui pasiūlymus dėl šaulių apdovanojimo Sąjungos, krašto
apsaugos sistemos bei kitų valstybės institucijų garbės ir pasižymėjimo ženklais,
Lietuvos valstybės apdovanojimais.
239. Sąjungos vadas turi teisę:
239.1. apdovanoti Sąjungos vado padėkos ir garbės raštais;
239.2. apdovanoti Sąjungos garbės ir pasižymėjimo ženklais;
239.3. teikti krašto apsaugos ministrui pasiūlymus dėl šaulių apdovanojimo Šaulių
žvaigžde, Šaulių žvaigždės medaliu, krašto apsaugos sistemos garbės ir
pasižymėjimo ženklais, Lietuvos valstybės apdovanojimais.
240. Aukštesnieji viršininkai turi skatinimo teises, kurias turi ir žemesnieji
viršininkai.
241. Visi skatinimai įrašomi į šaulio asmens bylą, o Sąjungos pareigūnų - ir į
jų įskaitos lapą.