BENDRAI ISTORIJA STRUKTŪRA VADOVYBĖ "TRIMITAS" KONTAKTAI


LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA
ISTORIJA 1919 - 2003

Įkūrimas

Lietuvos šaulių sąjunga - savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms. Sąjunga yra sukarinta organizacija, integruota į Lietuvos gynybinę sistemą. Dabar veikianti Šaulių sąjunga tęsia tarpukario Lietuvoje iki 1940 m. veikusios organizacijos veiklą.
Sąjungos įkūrimą 1919-aisiais sąlygojo ano meto politinės aplinkybės: silpna išorinių valstybės sienų apsauga, nestabili vidaus tvarka. Šaulių organizacijos kūrimuisi pradžią padarė lietuvių savisaugos sąjūdis - priešinimasis "visokio plauko plėšikams, svetimtaučiams priešininkams".
1919 m. birželio 27 d. įkurtas pirmas šaulių būrys Kaune. Ši diena ir laikoma Šaulių sąjungos įkūrimo data. Organizacijos pagrindus nustatė, šaulio ideologiją formavo Vladas Putvinskis-Pūtvis. Kartu su juo kūrė
M. Šalčius, R. Skipitis, F. Kirša, A. Klimas ir kiti. Kariškai nusiteikę šauliai netruko įsijungti į kovą dėl Lietuvos laisvės.
1919 m. rugpjūčio 8 d. patvirtinus organizacijos įstatus, Šaulių sąjunga tapo oficialiai įteisinta organizacija. Pirmuoju organizacijos pirmininku buvo išrinktas Vladas Putvinskis - Pūtvis. Jau 1919 m. rugpjūčio 20 d. įvykusiame susirinkime išrinkta pirmoji Šaulių sąjungos Centro valdyba: V. Putvinskis, M. Šalčius,
V. Stašinskas, M. Mikelkevičius ir T. Ivanauskas. Šaulių veikla apėmė visas pagrindines gyvenimo sritis: karinę, fizinio lavinimo, tautos kultūrinio ugdymo, ugniagesybos bei moterų. Šauliai globojo istorines vietas, rengdavo sukaktuvių minėjimus, ypač aktyviai vykdė karinę valstybės gynimo propagandą visuomenėje.
1920 m. birželio mėnesį buvo pradėtas leisti Šaulių sąjungos laikraštis "Trimitas". Pirmuoju jo redaktoriumi buvo Matas Šalčius, kiek vėliau J. Tumas-Vaižgantas, A. Klimas ir kt. Leidinyje bendradarbiavo daugelis žymiųjų ano meto rašytojų, poetų, menininkų, valstybės vyrų, mokslininkų, visuomenės veikėjų. Organizacijos leidiniui Sąjungos pirmininkas skyrė labai daug dėmesio, "Trimito" tiražas nuolat kilo, prieš sovietų okupaciją šaulių savaitraštis turėjo apie 30 tūkst. prenumeratorių.
1935-1936 metais Šaulių sąjunga reorganizuota - ji tapo pavaldi kariuomenės vadui. Prieš pat organizacijos panaikinimą Lietuvos šaulių sąjungoje buvo daugiau kaip 62 tūkstančiai narių. Sovietams okupavus Lietuvą, pirmiausia buvo nuginkluoti šauliai. Liepos 11 d. paskelbiamas įsakymas, kad organizacija likviduojama. Iki 1941 m. birželio 22 d. įkalinta ir ištremta 80 proc. Sąjungos padalinių, štabų, tarybų narių. 1941-1953 metais šauliai aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose prieš vokiečių ir sovietų okupantus.
LŠS buvo užmezgusi ryšius su kitų Pabaltijo valstybių analogiškomis organizacijomis. 1922 m. į Suomiją pasiųsta delegacija susipažinti su suomių organizacija Sujelus Kemta, vėliau užmegzti ryšiai su Latvijos Aizsargių ir Estijos Kaitseliitu organizacijomis. Tikslas - susipažinti su kaimynų sukarintų organizacijų tvarka ir praktika.

Kultūra ir sportas

Drauge su kariniu mokymu šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą. Gausu buvo įvairių kursų: sanitarijos, ugniagesybos, Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos. Šauliai nuo pat susikūrimo populiarino dainą, muziką, sportą, lietuvišką žodį, steigė bibliotekas. Praėjus dvidešimčiai metų nuo organizacijos įkūrimo, 1939 m. Šaulių sąjunga turėjo 125 chorus, 400 vaidybos mėgėjų kuopelių, 115 sporto klubų, 4 teatrus, 105 orkestrus, 350 bibliotekų,
72 šaulių namus, leido savo laikraštį "Trimitas". Kasmet būdavo leidžiamos karinio, patriotinio turinio ir grožinės literatūros knygos. Kultivuotos sporto šakos: lengvoji atletika, vandens, žiemos bei jojimo ir šaudymo sportas.
Šaulių sąjungos nariai buvo įvairių profesijų atstovai: apie 30 profesorių, apie 100 advokatų, apie 100 inžinierių, apie 250 gydytojų, daug kunigų, apie 3000 mokytojų, bet daugumą sudarė ūkininkai ir darbininkai. 1919-1924 m. šaulių veikloje dalyvavo, organizaciją rėmė žymūs Lietuvos veikėjai ir politikai: prof. M. Biržiška,
prof. V. Krėvė-Mickevičius, prelatas M. Krupavičius, A. Smetona, M. Šleževičius, J. Tumas-Vaižgantas ir daugelis kitų.
Svarbų vaidmenį Šaulių sąjungos veikloje vaidino švietimas. 1921 m. Centro valdyba įkūrė Šaulių sąjungos centrinį knygyną, po metų iš viso jau buvo 50 knygynų.
Dar viena švietimo rūšis, kuri nebuvo įtraukiama į jokias apyskaitas - blaivinimas, kuris laikomas tokia pareiga, kurią šauliai galėtų laisvu noru prisiimti.
"Trimite" buvo spausdinami Respublikos Prezidento A. Smetonos ir kariuomenės vado gen. S. Raštikio pasisakymai. Taigi Šaulių sąjungos laikraštyje susispietė valstybės, kariuomenės ir visuomenės jėgos, sutinkami ir patys aukščiausi Katalikų Bažnyčios atstovai.
Kultūros ir švietimo skyrius įvedė sekmadieninius radijo pusvalandžius. Dalyvaudavo šaulių teatras, choras, orkestras, skaitytos ideologinės paskaitos ir šaulių štabo pranešimai.
1929 m. įsteigtas V.Pūtvio tautos kultūros fondas, kurio uždaviniai: pagerinti mokyklas, ugdyti tautinį meną, remti besimokančiuosius, remti šaulių namų statybą, leisti knygas, steigti knygynus.
1933 m. pab. Panevėžyje, Anykščiuose veikė šaulių liaudies universitetai.

Atkūrimas išeivijoje

1954 m. kovo 7 d. pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai Čikagoje viešai paskelbė, kad atkuriama Lietuvos šaulių sąjunga. Organizacijos atkūrėjų branduolį sudarė V. A. Mantautas, S. Pūtvytė-Mantautienė, A. Valatkaitis, M. Kalmantas ir E. Klupšienė. Palikti tie patys organizacijos pagrindai. Vėliau įsisteigė daugiau Sąjungos padalinių JAV miestuose bei Kanadoje.

LŠS tremtyje (taip vadinosi atkurtoji organizacija) aktyviai dalyvavo veikloje už Lietuvos išsilaisvinimą. Manifestacijos, demonstracijos, kreipimasis į aukščiausias Amerikos valdžios institucijas dėl Lietuvos išlaisvinimo, pasauliui neleido užmiršti, jog valstybė prie Baltijos okupuota.
Išeivijoje leistas "Tremties trimitas", organizuotos šventės, spausdinti šaulių prisiminimai.

Atkūrimas Lietuvoje

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. rugsėjo 20 d. Kaune vykusiame Sąjūdžio mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas. 1990 m. vasario 15 d. įvyko Atkuriamoji konferencija. Liepos mėnesį vėl pradedamas leisti šaulių laikraštis "Trimitas", vėliau tapęs mėnesiniu organizacijos žurnalu. Kuriasi orkestrai, ansambliai, kapelos, šauliai aktyviai dalyvauja tvarkant partizanų kapus, statant paminklus, perkeliant palaikus.
Lietuvai lemtingais 1991 metais šauliai jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant Parlamentą ir kitus valstybės objektus. Saugodami objektus ir valstybės sienas žuvo šauliai: I. Šimulionis, D. Gerbutavičius ir G. Žagunis. Šauliai talkino ir išvedant okupacinę kariuomenę.
Tik 1997 m. liepos 2 d. buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymas. 1998 m. pradėtas Sąjungos pertvarkymas, kurio tikslas - LŠS integruoti į šalies gynybos sistemą. Buvo suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. 1999 m. gegužės 11 d. Seime buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymas, o tų pačių metų gruodžio 31 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą "Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos". 2000 m. sausio 12 d. buvo patvirtintas Šaulių sąjungos statutas, o vasario 14 d. organizacija pagaliau įregistruota Teisingumo ministerijoje.
Šiuo metu LŠS priklauso beveik septyni tūkstančiai narių.

Pagal sauliusajunga.lt

BENDRAI ISTORIJA STRUKTŪRA VADOVYBĖ "TRIMITAS" KONTAKTAI